Panãmos gamtà
Panamos gamtinis žemėlapis
Krantai
Panama užima siaurą (50–200 km pločio) Centrinės Amerikos ruožą tarp Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos žemynų. Siauriausia vieta vadinama Panamos sąsmauka; žemiausioje jos vietoje iškastas Panamos kanalas. Kranto linija vingiuota, daug pusiasalių ir įlankų, ypač šalies pietinėje dalyje. Kranto linijos ilgis 2490 km, iš jų daugiau kaip 1400 km tenka Ramiojo vandenyno krantui. Didžiausias pusiasalis – Azuero (įsiterpęs į Ramųjį vandenyną); didžiausios įlankos: pietuose – Panamos, Chiriquí, Montijo, šiaurėje – Moskitų, Dariéno. Prie krantų yra koralų rifų (daugiausia jų Panamos šiaurėje, Karibų jūroje). Ramiajame vandenyne Panamai priklauso Perlų salynas (Panamos įlankoje), Coibos, Cébaco ir kitos salos, Karibų jūroje – San Blaso, Bocas del Toro salynai; iš viso yra apie 1600 salų.
Panamos kraštovaizdis (Bocas del Toro salynas)
Reljefas
Talamancos Kordiljeros kraštovaizdis
Daugiau kaip 50 % Panamos paviršiaus užima aukštumos ir kalnai. Šalies vakarinė dalis priklauso Kordiljerų kalnų, vidurinė ir rytinė dalis – Andų kalnų sistemai. Kosta Rikos pasienyje iškilęs Talamancos Kordiljeros kalnagūbris; jame daug ugnikalnių, tarp jų – aukščiausias Panamoje Chiriquí ugnikalnis (aukštis 3475 metrai). Į rytus nuo jo yra Sierra de Veraguaso kalnagūbris (didžiausias aukštis 2826 metrai). Siauriausią vidurinę dalį – Panamos sąsmauką – užima žemumos. Į rytus nuo Panamos kanalo, išilgai Karibų jūros kranto, nutįsę San Blaso Kordiljeros (didžiausias aukštis 934 m) ir Serranía del Dariéno (didžiausias aukštis 1875 m) kalnagūbriai, pietryčiuose, prie Panamos įlankos, – Serranía del Sapo (1581 m) kalnagūbris. Šalies pakrantėse ir upių slėniuose – aliuvinės žemumos. Panama yra aktyvioje seisminėje zonoje, dažni žemės drebėjimai.
Klimatas
Klimatas subekvatorinis musoninis. Žemumose metų vidutinė temperatūra 26–28 °C. Prie Karibų jūros per metus iškrinta 3000–6000 mm kritulių (lyja ištisus metus), prie Ramiojo vandenyno – 1500–2500 mm (lietingasis laikotarpis nuo gegužės iki gruodžio); per metus būna 80–200 audringų dienų. Kalnuose – vertikalusis klimato zoniškumas.
Vidaus vandenys
Daug trumpų upių, priklausančių daugiausia Ramiojo vandenyno baseinui. Ilgiausios upės: Tura ir Chepo (teka į Panamos įlanką), Chagresas (teka į Karibų jūrą). Prie Chagreso upės yra Gatúno (didžiausias Panamoje) ir Maddeno tvenkiniai, prie Bayano upės – Bayano tvenkinys.
Dirvožemiai
Panamos pietinėje dalyje (išskyrus Azuero pusiasalį) blizgažemiai, Panamos šiaurinėje dalyje ir Azuero pusiasalyje – rūgštžemiai, pajūrio žemumose – durpžemiai.
Augalija
Miškai užima apie 44 % Panamos teritorijos. Kalnų šiauriniuose šlaituose auga drėgnieji atogrąžų miškai, pietuose – sausuoju laikotarpiu lapus metantys miškai. Panamos pietvakariuose yra savanų, Karibų jūros pakrantėse – mangrovių.
ilgauodegė katė
Gyvūnija
Veisiasi tinginiai, skruzdėdos, šarvuočiai, jaguarai, pumos, tapyrai, elniai, aligatoriai, iguanos, jūriniai vėžliai. Daug paukščių rūšių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 20 % (15 773 km2) Panamos ploto. Yra 14 nacionalinių parkų, 7 miškų draustiniai, rezervatai, 4 gamtos paminklai. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti Dariéno nacionalinis parkas (1981, Panamos rytuose), La Amistado tarptautinis parkas (1983, vakaruose, Talamancos Kordiljeroje; dalis parko priklauso Kosta Rikai), Coibos nacionalinis parkas (2005, prie pietvakarinių krantų; apima Coibos salą, 38 mažas salas ir aplinkinę jūros teritoriją Chiriquí įlankoje). 2 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Dariéno (1983), La Amistado (2000). 5 Ramsaro konvencijos (Panamoje įsigaliojo 1990) saugomos vietovės (plotas 1839,92 km2).
La Amistado nacionalinis parkas
Panamos konstitucinė santvarka