Panãmos kongrèsas
Vyko 1826 06 22–07 15 Panamoje Pietų Amerikos karo ir politikos veikėjo S. Bolívaro iniciatyva. Dalyvavo Didžioji Kolumbija, Jungtinės Centrinės Amerikos Provincijos, Peru, Meksika. Čilė ir Argentina nedalyvavo. S. Bolívaras siūlė sudaryti Lotynų Amerikos valstybių konfederaciją. Buvo pasirašyti 4 nutarimai. Pagrindinis Panamos kongreso nutarimas – Sutartis dėl nuolatinės sąjungos, lygos ir konfederacijos. Šia sutartimi numatyta sudaryti Panamos kongrese dalyvaujančių valstybių konfederaciją, kurioje būtų viena pilietybė, taikiu būdu sprendžiami ginčai, ginamas konfederacijos narių suverenitetas ir nepriklausomybė; numatytas kiekvienos konfederacijos narės ginkluotųjų pajėgų dydis, privalomas bendrai gynybai, bendrų karinių dalinių ir laivyno sukūrimas, vergovės ir vergų prekybos panaikinimas. Sutartį Dėl nuolatinės sąjungos, lygos ir konfederacijos ratifikavo tik Didžioji Kolumbija; ji neįsigaliojo. Panamos kongresas buvo pirmas mėginimas įgyvendinti Lotynų Amerikos valstybių glaudų bendradarbiavimą. Šio kongreso nesėkmę lėmė Lotynų Amerikos šalių nesutarimai, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybių siekiai sutrukdyti šių valstybių vienijimąsi, jų konfederacijos sudarymą.