Panaros mūšis

Panarõs mšis, Lietuvos partizanų Juozapavičiaus dalinio ir NKVD kautynės 1945 02 28 Panaros ir Žeimių kaimuose (Merkinės vlsč., Alytaus apskr.). Trijų būrių partizanai (iki 120 žmonių; NKVD pranešime nurodoma iki 250), vadovaujami M. Lukošiūno (slapyvardis Lukošius), A. Grušausko (slapyvardis Siaubas) ir J. Slautos (slapyvardis Aušra), įsitvirtino Panaros kaimo sodybose. Po apie 1 val. nuo ryto trukusių kautynių, gausėjant NKVD pajėgoms, partizanai atsišaudydami iš lėto pasitraukė link Vilkiautinio kaimo, arčiau Žaliamiškio (keli žuvo). Prie Žaliamiškio į pagalbą atskubėjęs A. Kiseliausko būrys stipriu šaudymu privertė sovietų kareivius trauktis. Mūšis truko visą dieną. Prie Liškiavio ežero žuvo M. Lukošiūnas ir dar 4 kovotojai (NKVD pranešime žuvusiųjų nurodyta 37); žuvusieji laikinai buvo palaidoti Žaliamiškio bunkeryje. Vadovavimą perėmęs J. Slauta įsakė trauktis į Snaigupės kaimą – jo miškas jungėsi su Puščios miškais. Žuvusiuosius sovietinius kareivius (pasak liudytojų, iki 70) vietiniai gyventojai rogėmis nuvežė prie mašinų.

Panaros mūšis – vienas didžiausių Dzūkijoje per Lietuvos antisovietinį partizaninį karą (1944–53).

Panaros kautynės

2737