Panaros mūšis

Panarõs mšis, Lietuvos partizanų Juozapavičiaus dalinio ir NKVD kautynės 1945 02 28 Panaros ir Žeimių kaimuose (Merkinės vlsč., Alytaus apskr.). Vienas didžiausių Dzūkijoje per Lietuvos antisovietinį partizaninį karą (1944–53).

Trijų būrių partizanai (iki 120 žmonių; NKVD pranešime nurodoma iki 250), vadovaujami M. Lukošiūno (slapyvardis Lukošius), A. Grušausko (slapyvardis Siaubas) ir J. Slautos (slapyvardis Aušra), įsitvirtino Panaros kaimo sodybose. Po apie 1 val. nuo ryto trukusių kautynių, gausėjant NKVD pajėgoms, partizanai atsišaudydami iš lėto pasitraukė link Vilkiautinio kaimo, arčiau Žaliamiškio (keli žuvo). Prie Žaliamiškio į pagalbą atskubėjęs A. Kiseliausko būrys stipriu šaudymu privertė sovietų kareivius trauktis. Mūšis truko visą dieną. Prie Liškiavio ežero žuvo M. Lukošiūnas ir dar 4 kovotojai (NKVD pranešime žuvusiųjų nurodyta 37); žuvusieji laikinai buvo palaidoti Žaliamiškio bunkeryje. Vadovavimą perėmęs J. Slauta įsakė trauktis į Snaigupės kaimą – jo miškas jungėsi su Puščios miškais. Žuvusiuosius sovietinius kareivius (pasak liudytojų, iki 70) vietiniai gyventojai rogėmis nuvežė prie mašinų.

Panaros kautynės

2737