Pãnas (Pan), graikų mitologijoje – gyvulių bandų, miškų ir laukų dievas. Piemenų ir medžiotojų globėjas. Hermio ir nimfos Driopės sūnus. Gimė Arkadijoje. Hermis ką tik gimusį baisiai atrodantį (barzdotą ir apžėlusį) Paną nunešė parodyti Olimpo dievams; juos kūdikio išvaizda pralinksmino, todėl jis buvo pramintas Panu (visiems patinkančiu). Visada linksmas, nuolat įsimylėjęs Panas su nimfomis klajodavo po kalnus ir miškus, šokdavo ir grodavo daugiavamzde fleita. Stichinių žemės jėgų vaisingumo demonas, su satyrais ir silenais lydėdavęs Dionisą. Buvo vaizduojamas apaugęs plaukais, su ragais ir uodega, ožio kanopomis. Sukeldavo žmonėms išgąstį, siaubą. Iš čia kilo paniškos baimės, panikos sąvokos.
Panas ypač garbintas Arkadijoje (ten buvo šventasis Pano kalnas), šventosios Pano vietos buvo Atėnų akropolio šlaituose, File (Atikoje). Pano atributai – daugiavamzdė fleita (Pano fleita), pušų šakų vainikas.
Romėnų mitologijoje Paną atitinka Faunas. Antikos filosofai Paną laikė Visatą vienijančiu dievu. Ankstyvieji krikščionys Paną priskyrė velnių pasauliui, vadino Vidudienio velniu.