Pandžãbas (urdu Panjāb, angl. Punjab), provincija Pakistano rytuose. Rytuose ribojasi su Indija, pietuose – su Sindho provincija, pietvakariuose – su Beludžistano provincija, šiaurės vakaruose – su Chaibero Pachtunchvos provincija, šiaurėje – su Federacine sostinės apygarda ir Pakistano kontroliuojama Kašmyro teritorija (ginčijama su Indija).
Plotas 205 344 km2. 127,7 mln. gyventojų (2023); didžiausia Pakistano provincija pagal gyventojų skaičių (52,87 % Pakistano gyventojų). Centras – Lahoras (13 mln. gyventojų, 2023). Kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Faisalabadas (3 692,0), Ravalpindi (3 357,6), Gudžranvala (2 511,1), Multanas (2 215,4), Sargodha (975,9), Sialkotas (911,8), Bahavalpuras (903,8). Miesto gyventojų 40,7 %. Gyventojų tankis 622 žm./km2. 66,81 % gyventojų kalba pandžabų kalba, 20,58 % – saraikių kalba, 7,16 % – urdu kalba, dar kalbama puštūnų, beludžių ir kitomis kalbomis. Oficialios kalbos – urdu ir anglų. 97,75 % gyventojų musulmonai, 1,93 % – krikščionys, 0,19 % – hinduistai (2023).
kviečių laukas Pandžabe
Didžiąją dalį provincijos teritorijos užima aliuvinė Indo lyguma (Indo-Gangos lygumos dalis). Pietvakariuose yra Suleimano kalnų vakarinė dalis (kalnais eina riba su Beludžistano provincija), šiaurės vakaruose – Druskos kalnagūbris (didžiausias aukštis 1522 m). Šiauriau Druskos kalnagūbrio yra Potvaro plynaukštė (dažniausias aukštis 300−500 m), pereinanti į Himalajų priekalnes. Pietryčiuose yra Tharo dykumos pakraštys, centrinės dalies rytuose – Thalio dykuma. Sausio vidutinė temperatūra 10–13 °C, birželio 27−44 °C. Pietuose per metus iškrinta 180–200 mm kritulių, einant į šiaurę kritulių kiekis didėja (Bahavalpure apie 140 mm, Lahore – apie 750 mm, Ravalpindi – apie 1300 mm). Dauguma kritulių iškrinta lietinguoju laikotarpiu − liepą−rugsėjį. Didžiausios upės – Indas ir jo baseino upės Satledžas, Čenabas, Džhelamas, Ravi.
mečetė Pandžabo kaime (Džhelamo apygarda)
Apie 60 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, iš atsinaujinančių išteklių (hidroenergija, biokuras) gaunama apie 34 %, Čašmos branduolinė elektrinė (4 reaktoriai) gamina apie 6 % elektros energijos. Gaunama gamtinės dujos, kasama akmens druska, akmens anglys, geležies rūda, fosfatai, boksitai, gipsas. Auginama kviečiai, ryžiai, vilnamedžiai, cukranendrės, kukurūzai, miežiai, soros, daržovės, avinžirniai, saulėgrąžos. Veisiami galvijai (ir buivolai), avys, ožkos, naminiai paukščiai. Maisto, tekstilės, popieriaus, cemento, chemijos (trąšų, dažų) pramonė. Gaminama automobiliai, motoroleriai, motorikšos, dviračiai, žemės ūkio mašinos, elektros prietaisai, sporto inventorius.
Pasaulio paveldo vertybės: Taksila (nuo 1980), Lahoro fortas ir Šalamar sodai (nuo 1981), Rohtaso fortas (nuo 1997).
Istorija
Pandžabo provincija apima vakarinę Pandžabo istorinės srities dalį. 1849 Pandžabą užėmė Ost Indijos bendrovė. 1858–1947 priklausė Britanijos Indijai (didesnę dalį sudarė Pandžabo provincija, mažesnę – formaliai nepriklausomos kunigaikštystės). 1947 susikūrus nepriklausomoms Indijos ir Pakistano valstybėms Pandžabas padalytas, Pakistane įkurta Vakarų Pandžabo provincija (plotas 159 344 km2), 1955 prie jos prijungus Bahavalpuro kunigaikštystę (plotas 45 911 km2) įkurta dabartinė Pandžabo provincija. 1947 nustačius Indijos ir Pakistano sienas, gelbėdamiesi nuo pogromų, hinduistai ir sikhai traukėsi iš Pakistano į Indiją, musulmonai – iš Indijos į Pakistaną (į Pakistanui atitekusią Pandžabo dalį 1947 atvyko apie 6 mln. pabėgėlių, į Rytų Pandžabą Indijoje – apie 4,5 mln. pabėgėlių). 1967 Pandžabo šiaurės vakaruose, prie Ravalpindi (Pakistano sostinė 1959–67), iš Pandžabo atskirtoje federacinėje sostinės apygardoje įkurta Islamabadas. 1961 buvo 25,46 mln., 1972 – 37,61 mln., 1998 – 73,62 mln., 2017 – 109,99 mln., 2023 – 127,69 mln. gyventojų (surašymų duomenys).
Badšahi mečetė Lahore (1673)
Pendžabas