pandžabų kalba

pandžãbų kalbà, pendžãbų kalbà, viena indų kalbų. Priskiriama naujųjų indų kalbų šiaurės vakarų grupei. Vartojama Indijoje (daugiausia Pandžabo valstijoje; viena iš 22 Indijos oficialiųjų regioninių kalbų, daugiau kaip 29 mln. vartotojų, 2001), Pakistane (Pandžabo provincijoje, daugiau kaip 76 mln., 2008), t. p. Didžiojoje Britanijoje (2,3 mln.), Kanadoje (1,1 mln.), Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. Skiriama kelios tarmės: madžių, doabų, malvajų, povadų, ratų, batijanų. Kalba fleksinė analitinė. Fonetinė sistema artima hindi. Turi 4 tonus, 2 gimines, 2 skaičius, 6 linksnius. Leksikoje gausu sanskritizmų. Seniausias rašto paminklas iš 17 a. pradžios. Pakistane vartojama arabų rašto atmaina šamukhi (Shahmukhi), Indijoje – gurmukhi, devanagari raštas.