paneigmas, įrodymo rūšis, kai nustatomas įrodinėjamos tezės klaidingumas. Argumentų paneigimas – tezei įrodyti pateikiami argumentai, juos paneigiant įrodomas jų klaidingumas. Tai nereiškia tezės paneigimo – ji nelaikoma teisinga, nepriimama, bet neįrodomas jos klaidingumas (teisingai tezei gali būti pateikti klaidingi argumentai, iš klaidingų teiginių gali sekti teisingas teiginys). Įrodymo būdo paneigimas yra silpniausias paneigimas: nustatoma, kad tezė logiškai neseka iš pateiktų argumentų, nurodoma, kad iš jų seka kuri nors kita tezė. Iš tezės išvedamų sekmenų paneigimas yra efektyviausias paneigimo būdas: jei nustatoma, kad iš tezės išvestas teiginys (sekmuo) klaidingas, tai ir pati tezė klaidinga (iš teisingos tezės negali sekti klaidingi sekmenys). Paneigimu remiasi kritika. Ji turi būti konstruktyvi: įrodžius kritikuojamų teiginių klaidingumą, turi būti įrodytas jiems priešingų teiginių teisingumas.
314