Panemùnio karniai įtvrtinimai, 16–18 a. įtvirtinimai Rokiškio rajono savivaldybės Panemunio miestelyje. Yra greta buvusio dvaro, Nemunėlio dešiniajame krante esančioje kalvoje. Kalva iškilusi 11 m virš upės, aikštelė keturkampė, apsupta pylimu, kraštinės 56–60 m ilgio. Šiauriniame šlaite yra į kalvą įkastos apie 6 m pločio patalpos trijų sienų griuvėsiai. Pylimo plotis apie 2–3 m, vidinėje pusėje yra 3 m gylio griovys. Netoliese buvę penki bokšteliai, datuojami 16–17 a., liko du, manoma, dekoratyvinės paskirties. Didėjant Švedijos kariuomenės įsiveržimo pavojui 16 a. antroje pusėje kariniai įtvirtinimai kaip redutas buvo statomi prie privataus Panemunio dvaro. Augustinų vienuolyno kronikoje minima, kad 1625 Panemunis buvo sudegintas Švedijos kariuomenės per kautynes su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Kristupo Radvilos pajėgomis. Buvo sunaikinti ir įtvirtinimai. Atstatyti. Augustinų vienuolyno kronika mini, kad per 1700–21 Šiaurės karą Panemunio dvaro įgulą sudarė 80 raitelių, pašaukti vyrai ir 20 sekėjų būrys, priklausęs Panemunio piliai. Manoma, įtvirtintoje kalvoje anksčiau būta piliakalnio.
1029