Panemunių regioninis parkas
Panemùnių regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonų savivaldybių teritorijose. Plotas 10 546,65 hektaro. Miškai užima 2693,4 ha (25,5 %), vandens telkiniai – 1412,3 ha (13,4%), pelkės – 17,2 ha (0,2 %). Per Panemunių regioninį parką teka Nemunas (37 km) su daugybe intakų.
Nyka (Nemuno kairysis intakas) ties Ilguva
Gelgaudiškio dvaras
Gamtos objektai
Parkas driekiasi abipus Nemuno vagos iš rytų į vakarus (34,3 kilometro). Apima Nemuno slėnio atkarpą žemupyje tarp Seredžiaus–Žemosios Panemunės ir Šilinės–Gelgaudiškio. Paviršiaus didžiausias aukštis 71 m (ties Plokščiais), mažiausias –12 m (Nemuno slėnyje ties Šiline). Parke – 15 draustinių (Nemuno kraštovaizdžio, Armenos geomorfologinis, Šilinės botaninis ir kiti), Velniaravio gamtinis rezervatas.
karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus)
paprastoji karlina (Carlina vulgaris)
šilinis dobilas (Trifolium medium)
didžiagalvė bajorė (Centaurea scabiosa)
Augalija
Panemunių regioniniame parke teritorijoje auga apie 700 rūšių augalų (23 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą). Rasta daugiau kaip 80 rūšių grybų.
Gyvūnija
Gyvena stirnos, taurieji elniai, bebrai, ūdros, audinės, kirstukai. Peri tulžiai, griežlės, upinės ir mažosios žuvėdros. Parke nemažai plėšriųjų paukščių (paprastųjų suopių, paukštvanagių, nendrinių lingių). Yra varliagyvių (paprastoji ir žalioji rupūžės) ir roplių (gluodenas, vikrusis ir gyvavedis driežai), nemažai bestuburių rūšių (pvz., Europoje saugomas kraujalakinis melsvys).
Kultūros vertybės
Saugomas kultūros paveldas – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai (Palemono kalnas, Gedimino kapas, Kartupėnų piliakalnis, Seredžiaus piliavietė), gausu senonės gyvenviečių, senkapių. Daug buvusių dvarų sodybų (Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos, Ilguvos).
Ilguvos dvaras
Turizmas
Įrengtas pažintinis (Šilinės ąžuolyne), dviračių takai.
Panemunių regioninis parkas įsteigtas 1992. Panemunių regioninio parko direkcija ir Lankytojų centras įsikūręs Šilinės kaime.
1323