Paneria, Vilniaus miesto pietvakarinė dalis Neries kairiajame krante. Apatinėje slėnio terasoje, iš rytų, pietų ir pietvakarių apjuosti Panerių kalvyno, o iš vakarų ir šiaurės vakarų – Neries upės, yra Žemieji Paneriai. Priklauso Vilkpėdės seniūnijai. Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia. Pro Žemuosius Panerius eina Vilniaus–Kauno geležinkelis. Žemieji Paneriai – pramoninis rajonas. Plytų ir blokų gamybos bendrovė Silikatas, statybos, technikos, izoliacijos – Paroc, vamzdžių, plėvelės – Plasta, medienos apdirbimo – Vilniaus mediena, gelžbetoninių konstrukcijų gamybos – GKG-3 ir kitos bendrovės. Trakų Vokės gimnazija. Į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių, Neries viršutinės terasos lygumoje, yra Aukštieji Paneriai. Priklauso Panerių seniūnijai. Per Panerius eina Vilniaus–Kauno plentas. Gaisrinių automobilių gamybos ir prekybos bendrovė Izkada. Panerių memorialinis muziejus.
Žemieji Paneriai
Istorija
Nuo 1390 Paneriai priklausė Vilniaus kapitulai. Buvo ir benediktinių bei jėzuitų palivarkai. Paneriai buvo tolimiausias ir ilgiausias Vilniaus priemiestis, nuo Pamėnkalnio kalvų (dabar Tauro kalno) driekėsi palei kelią į Kauną, Gardiną ir Trakus. Dabartinėje šiluminės elektrinės teritorijoje kapitulos dvaras turėjo plytinę (gamino plytas Vilniaus katedrai ir kitiems svarbiems pastatams) ir smuklę. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Paneriuose siautė plėšikai, užpuldinėję pravažiuojančius pirklius. Dabartinės J. Basanavičiaus gatvės gale buvo įrengta muitinė, 19 a. pirmoje pusėje pastatyta užkarda. Per 1830–1831 sukilimą 1831 06 19 D. Chlapovskio ir A. Gelgaudo sukilėlių daliniai per Panerių kautynes Neries šlaitu nesėkmingai mėgino prasiveržti į Vilnių (2001 sukilėliams mūšio vietoje pastatytas paminklas). 1859–60 tiesiamam Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliui iškastas pirmasis Rusijos imperijoje geležinkelio tunelis, Aukštuosiuose Paneriuose įrengta stotis. Po I pasaulinio karo Aukštieji Paneriai plėtėsi kaip vasarvietė, 1939 gavo kurorto teises.
Per II pasaulinį karą naciai Aukštuosiuose Paneriuose vykdė žydų ir kitų tautybių žmonių masines žudynes (Aukštųjų Panerių žudynių vieta ir kapai). Nuo 20 a. 6 dešimtmečio pirmos pusės Žemuosiuose Paneriuose buvo sparčiai statomos pramonės įmonės: silikatinių dirbinių (1954), dvi gelžbetoninių konstrukcijų (1955 ir 1967), santechnikos detalių (1957) gamyklos, medienos apdirbimo kombinatas (1958), nerūdinių statybinių medžiagų (1959), radijo komponentų (1959) gamyklos, mėsos (1959), baldų (1960) kombinatai, pluošto dirbinių (1960), plastikų (1961), metalo konstrukcijų (1962), fermentinių preparatų (1970), bandomoji elektros konstrukcijų (1972), dujinių įrenginių (1973) gamyklos, Autoserviso gamybinio susivienijimo pagrindinė įmonė (1978). Paneriai tapo didžiausiu Vilniaus pramonės rajonu.
Paneriai
-Aukštieji Paneriai; -Žemieji Paneriai