Paneri kautỹnės, vienas svarbiausių 1830–1831 sukilimo mūšių. Vyko 1831 06 19 Paneriuose.
Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių kariuomenės junginiai (12 600 žmonių, 28 patrankos; vyriausiasis vadas – brigados generolas A. Gelgaudas) bandė užimti Vilnių (jame ir apylinkėse buvo apie 26 000 Rusijos karių, 87 patrankos). Nuo Rykantų ir Trakų artėjantiems sukilėliams Kauno, Trakų ir Gardino kelių kryžkelėje kelią pastojo generolo Dmitrijaus Osteno-Sakeno junginys (8000 žmonių, 30 patrankų). Jį rėmė Panerių papėdėje išsidėstę generolų Dmitrijaus Kurutos ir Stepano Chilkovo gvardiečių ir kitos dalys (9000 žmonių, 28 patrankos). Sukilėliai kairiajame sparne buvo įsiveržę į Rusijos kariuomenės apkasus, bet jų mėginimas Neries slėniu prasiveržti į priešo užnugarį buvo atmuštas. Po 4 valandas trukusio mūšio A. Gelgaudas įsakė trauktis. Per Panerių kautynes sukilėliai veikė išsklaidytai, trūko bendro vadovavimo. Apie 600 sukilėlių žuvo, dar apie 600 pateko į nelaisvę. Rusijos kariuomenė neteko (nukauta ir sužeista) 364 žmonių.
paminklas Paneriuose kautynėse žuvusiems sukilėliams atminti (granitas, 2001, skulptorius K. Bogdanas, © LATGA, 2020)
2001 netoli Panerių kapinių Vilniuje atidengtas paminklas sukilėliams, žuvusiems kautynėse, atminti.
generolas A. Gelgaudas (kairėje; 19 a. litografijos Generolo Antano Gelgaudo mirtis, Varšuvos nacionalinė biblioteka, fragmentas)
2200