Pãnevėžio vyskupijà, Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Struktūra ir organizacijos
Priklauso Vilniaus bažnytinei provincijai (nuo 1991). Plotas 13 000 km2, apie 333 300 katalikų. Suskirstyta į 9 dekanatus (Anykščių, Biržų, Panevėžio-Krekenavos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų), 111 parapijų. Yra 111 parapinių ir 77 neparapinės bažnyčios bei koplyčios, dirba 90 diecezinių kunigų ir 3 kunigai vienuoliai (2019).
Panevėžio vyskupijos žemėlapis
Panevėžyje įsikūrusi kurija. Kurijai pavaldžios sielovadinio ir karitatyvinio darbo įstaigos: Caritas (turi 3 senelių globos namus, slaugos ligoninę, vaikų globos namus, 8 valgyklas, 3 dienos centrus vaikams ir jaunimui), Jaunimo, A. Lipniūno kultūros (rūpinasi jaunimo sielovada ir vaikų bei jaunimo katalikiškų organizacijų veiklos koordinavimu), Šeimos ir Katechetikos centrai. Yra 5 katalikiškos mokyklos: Vyskupo K. Paltaroko gimnazija (steigėjos – vyskupijos kurija ir Panevėžio miesto savivaldybė), Alfonso Lipniūno progimnazija, Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, Utenos Saulės gimnazija. Veikia Dievui pašvęstojo gyvenimo institutai: marijonų vienuolija, Dievo Apvaizdos seserų kongregacija, Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacija, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija, Viešpaties ir Marijos iš Mataros tarnaičių kongregacija, Tiberiados bendruomenė, Įsikūnijusio Žodžio kongregacija.
Istorija
Įsteigta 1926 04 04 įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją (popiežiaus Pijaus XI bulė Lituanorum gente) iš Žemaičių vyskupijos šiaurės rytų dalies. Vyskupijai buvo priskirta 10 dekanatų: Anykščių (išskyrus Kurklių ir Balninkų parapijas), Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Raguvos, Rokiškio, Šeduvos (be Radviliškio ir Šiaulėnų parapijų su Polekėlės filija), Utenos (be Suginčių filijos) ir Zarasų. Panevėžio vyskupijai atiteko 69 parapinės, 4 rektoratų bažnyčios, 41 filija, 79 koplyčios, dirbo 171 kunigas. Statoma Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo pertvarkyta į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą (pašventinta 1930, konsekruota 1933). Pirmasis vyskupas K. Paltarokas. 1927 popiežiaus Pijaus XI bule Ad divini cultus splendorem įsteigta kapitula (4 prelatai: J. Grabys, P. Strakšas, J. Gražys ir I. Labanauskas ir 4 kanauninkai: J. Maciejauskas, P. Strelčiūnas, M. Karosas ir P. Šidlauskas). 1928 įvyko pirmasis jaunimo Eucharistinis kongresas, 1933 vyskupijos Eucharistinis kongresas, 1936 pirmasis Panevėžio vyskupijos sinodas. 1926–40 aktyviai dirbo Katalikų veikimo centras (KVC; 1928–35 leido laikraštį Panevėžio balsas, nuo 1935 – Panevėžio garsas), religinės organizacijos: Šv. Pranciškaus tretininkai ir tretininkės, Švč. Sakramento brolija, Gyvojo Rožančiaus, Šv. Vardo, Krikščioniškojo mokslo, Maldos Apaštalavimo, Šv. Vincento Pauliečio draugijos. Panevėžyje veikė marijonų vienuolynas (nuo 1927; 1939 įkurtas antras vienuolynas ir naujokynas), Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Tarnaičių kongregacija (nuo 1927) ir Dievo Apvaizdos seserų sodalicija (nuo 1930). 1927 įsteigta centrinė vyskupijos biblioteka; 1935 joje buvo virš 5000 knygų, Vokietijos okupacijos metais čia buvo paslėpta ir išsaugota nemažai retų žydiškų knygų. 1940 buvo 91 parapija, 241 kunigas, 418 950 katalikų.
Kristaus Karaliaus katedra Panevėžyje (1929, architektas R. Steikūnas, inžinierius A. Gordevičius)
1940–41 sovietų okupacinė valdžia nusavino vyskupų namus. 1941 buvo suimti ir dingo be žinios Panevėžio katedros vikaras V. Didžiokas, Vyžuonų klebonas A. Mileika, Zarasų klebonas S. Baltrimas, nužudytas Rokiškio altarista B. Šveikauskas. Sovietų represinių struktūrų nuo 1941 iš viso nužudyta 14, suimta, ištremta ar persekiota 56 Panevėžio vyskupijos kunigai. 1944 į Vakarus pasitraukė daugiau kaip 50 kunigų ir vienuolių. Per Antrąjį pasaulinį karą 6 bažnyčios buvo sugriautos, apie 40 apgriauta. Sovietų okupacijos metais uždarytos 7 bažnyčios ir 82 koplyčios, visi vienuolynai, uždrausta arba apribota bažnytinių institucijų veikla, jų nuosavybė nacionalizuota. 1949 vyskupas K. Paltarokas buvo perkeltas į Vilnių, 1949–58 jis valdė Panevėžio ir Vilniaus vyskupijas. 1958–61 Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi buvo vyskupas J. Steponavičius; 1961 jis suimtas ir ištremtas į Žagarę. 1961 Šventasis Sostas Panevėžio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi paskyrė Povilą Šidlauską, bet sovietų valdžia jam neleido eiti pareigų ir ištrėmė į Varėną (visi Panevėžio vyskupijos vyskupai ir valdytojai išvardyti lentelėje). Sovietų okupacijos laikotarpiu keliolika vienuolių ir kunigų dalyvavo rezistenciniame judėjime, leidžiant Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką ir platinant religines patriotines knygas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėjo atgimti dvasinis ir pastoracinis gyvenimas, atkurtos iki 1940 veikusios vienuolijos, 58 koplyčios. 1997 nuo Panevėžio vyskupijos atskirta 11 parapijų, jos prijungta prie naujai įsteigtos Šiaulių vyskupijos.
Žymesni dvasininkai
Iš Panevėžio vyskupijos kilę vyskupai ir kunigai A. Strazdas, A. Baranauskas, M. Reinys, J. Skvireckas, P. A. Baltakis, čia gyveno ir dirbo Maironis, Dievo tarnas A. Lipniūnas. Į 20 a. tikėjimo liudytojų sąrašą įtraukti Panevėžio vyskupijos 36 tikintieji, tarp jų: Kazys Abakanavičius, S. Mačiulis, J. Žemgulis, Antanas Gudonis, Zinaida Emilija Seiliūnaitė‑Kanevičienė.
Piligrimystės vietos
Pagrindinė piligrimystės vieta – Krekenavos bažnyčia; joje gerbiamas stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir ypatingai švenčiami Žolinės atlaidai.
1
193