pãnika (gr. panikon – pagal senovės graikų dievo Pano vardą), daugelį karių apimanti baimė, išgąstis, siaubas, sąmyšis. Ją sukelia stiprus išgąstis, neišvengiamos nelaimės nuojauta, pavojaus gyvybei suvokimas, informacijos stoka, gandai, neveiklumas, nerimastingas laukimas, pasyvumas, prastas vadovavimas, nepasitikėjimas vadovybe. Pasireiškia susiklosčiusių aplinkybių nesuvokimu ir negebėjimu jų įvertinti, noru išvengti pavojaus. Skiriamos dvi panikos rūšys: panika netikėtai kilus labai dideliam (beveik neišvengiamam) pavojui gyvybei ir panika, kylanti ilgai laukiant pavojaus, pervargus, dėl gando, klaidingos informacijos, įsivaizduojamo pavojaus, klaidingo suvokimo (iliuzijų ar haliucinacijų). Panikos išvengimo prielaidos: karių kovinis grūdinimas, jų įsitikinimų, drausmingumo, susiklausymo formavimas. Paniką nutraukia ryžtingi vadų veiksmai.
645