panislamizmas
panislamzmas (pan… +islamas), ideologija, deklaruojanti viso pasaulio musulmonų vienybę. Susiformavo 19 amžiaus 7–8 dešimtmetyje. Tuomet ji išreiškė turkų inteligentų siekį išgelbėti musulmonų valstybės – Kalifato įpėdinę Osmanų imperiją nuo suirimo, musulmonų vienybę priešpriešinti Europos valstybių, ypač Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos, karinei ir politinei ekspansijai.
Panislamizmo pagrindinė prielaida, kad įvairių kultūrų musulmonai sudaro vieningą tikinčiųjų bendruomenę umma, siekia islamo ištakas. Panislamizmas tapo valstybine politika valdant paskutiniam absoliučią valdžią (1876–1909) turinčiam Osmanų imperijos sultonui Abdiulchamidui II. Jis buvo visų musulmonų valdovas, 98 kalifas skaičiuojant nuo pirmojo kalifo Abu Bakro (632–634). Iš Persijos (nuo 1935 Iranas) kilęs islamo mąstytojas ir politikos veikėjas Džamaladinas al Afghani (tikrasis Asadabadi; 1838–1897), darbavęsis t. p. Afganistane, Egipte ir Osmanų imperijoje, veiklos pradžioje nurodė islamo vidaus reformos būtinumą, vėliau kvietė islamo šalis vienytis ir sudaryti pusiau savarankiškų Osmanų kalifo viršenybę pripažįstančių valstybių bloką.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Indijoje kilo Kalifato judėjimas (1919–24), raginęs Didžiosios Britanijos vyriausybę išsaugoti Osmanų kalifo valdžią Arabijos pusiasalio, Sirijos, Irako ir Anatolijos musulmonams. 1923 Turkiją paskelbus pasaulietine respublika, 1924 joje buvo panaikinta teokratinė valdymo sistema kalifatas. Brolių musulmonų organizacijos įkūrėjas (1928) islamo mokslinio žurnalo Al-Manar leidėjas (nuo 1939) egiptietis Chasanas al Banna (1906–1949) visus musulmonus laikė vienos šalies gyventojais. Kalifato judėjimo veikėjas 20 amžiuje panislamizmo ideologas Abūala Maudūdi (1903–79) 1941 įkūrė organizaciją Jamaat-i Islami. Islamo valstybės – Kalifato atkūrimo siekia minėtos pasaulyje veiklą plėtojančios organizacijos ir Hizb ut-Tahrir (įkurta 1953).
Remiantis 1969 arabų valstybių vadovų aukščiausio lygio pasitarimo Rabate (Marokas) ir arabų valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijų, kurios vyko 1970 Džidoje (Saudo Arabija) ir Karači (Pakistanas) nutarimais įkurta musulmonų interesus ginanti Islamo bendradarbiavimo organizacija (2021 jai priklausė 57 valstybės narės ir 5 valstybės, turinčios stebėtojos statusą). 1990 ši organizacija paskelbė Kairo Žmogaus teisių islame deklaraciją.
2774