Pantalicos kultūra (Pantãlikos kultūrà), Sicilijos archeologinė kultūra.
Gyvavo 1250–650 prieš Kristų. Pavadinta pagal Pantalicoje nedidelius olose iškaltus laidojimo kambarius (nekropolis). Skirstoma į 4 laikotarpius. Pirmajam laikotarpiui (1250–1000 pr. Kr.) būdingi raudoni žiedžiamuoju ratu žiesti keramikos dirbiniai (ilgakaklės širdies formos amforos, ąsotėliai). Paplito bronzos dirbiniai: maži peiliai, skustuvai siaurais ašmenimis, lanko arba arkos formos segės. Šiuo laikotarpiu stiprėjo Mikėnų įtaka.
Antrajam laikotarpiui (1000–850 pr. Kr.) būdinga žiesta dažyta keramika su plunksnų motyvais, atsirado kibiro formos katiliukų. Keitėsi bronziniai gaminiai: buvo naudojamos masyvios, vadinamo Pantalikos tipo, segės, skustuvai plonais apvaliais ar stačiakampiais ašmenimis, įmoviniai kirviai. Gyventojai aktyviai prekiavo su dabartinėje Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos teritorijoje gyvenančiais žmonėmis.
Trečiajam laikotarpiui (850–730 pr. Kr.) būdinga askojai (plokšti indai su rankenėle nedidelio kiekio skysčio, pvz., aliejaus, laikymui), atsirado pilkos spalvos keramikos dirbinių. Segės tapo mažesnės ir lengvesnės, sumažėjo jų lankelis. Paplito metaliniai žiedai, sagos, spiralės.
Ketvirtuoju laikotarpiu (730–650 pr. Kr.) paplito graikų dirbiniai, juos mėgdžiojo vietos meistrai. Keramikos dirbiniai buvo dažomi, figūros vaizduojamos retai; būdingos keturkampės taurės su 3–4 rankenomis. Segės graikiškojo tipo, kai kurios vingiuotos su ornamentuotu lankeliu. Naudoti bronziniai ovalūs karoliai, antkaklės, apyrankės, karuliai. Iš geležies gaminti peiliai, strėlių antgaliai, segės.
Pantalicos kultūros žmonės gyveno keliuose dideliuose miestuose. Mirusiuosius laidojo prie miestų įrengtuose nekropoliuose.