Panteònas (gr. pantheion <pan… + theos – dievas), vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas Paryžiuje. Yra Senos kairiajame krante.
Architektūra
Panteonas Paryžiuje (pradėtas 1757, architektas J.‑G. Soufflot, baigta 1789, architektas J.‑B. Rondolet)
Panteono Paryžiuje interjeras (18 a.)
Graikiškojo kryžiaus plano, su kupolu ir korintiškųjų kolonų portiku (įrengtas pagal Panteono Romoje pavyzdį). Interjerą puošia mozaikos, freskos (Šv. Genovaitė Paryžietė sergi miegantį Paryžių 1893–98, dailininkas P. C. Puvis de Chavannes’as), eksponuojama Foucault svyruoklė. Kriptoje palaidoti žymūs Prancūzijos visuomenės (daugelis Prancūzijos revoliucijos veikėjų), kultūros (V. Hugo, É. Zola, J.‑G. Soufflot, A. Dumas, 1802–70) ir mokslo (Voltaire’as, J.‑J. Rousseau, M. Curie) veikėjai. Pagal Panteono pavyzdį pastatyta Kapitolijus Vašingtone.
Istorija
1757 pradėta Šv. Genovaitės Paryžietės bažnyčios statyba (architektas J.‑G. Soufflot). 1763 baigta kripta. 1785–89 statybas tęsė architektas J.‑B. Rondolet. Per Prancūzijos revoliuciją (1789–99) bažnyčia sekuliarizuota ir paversta mauzoliejumi. 1828–30 ir 1851–70 Panteonas veikė kaip bažnyčia.
2271