Pantikapėja

Pantikapja (sen. gr. Pantikápaion), senovės graikų miestas dabartinėje Kerčėje (Ukraina; dabar užimtas Rusijos).

Istorija

Miestą 6 a. pr. Kr. įkūrė išeiviai iš Mileto. Manoma, iki tol Pantikapėjos vietoje galėjo būti jonėnų prekybos stotis. 5 a. pr. Kr. tapo Bosporo karalystės sostine, uostu, prekybos, kultūros ir amatų centru. Nuo 6 a. pr. Kr. kaldino sidabrines, nuo 4 a. pr. Kr. – auksines ir varines monetas. 3–4 a. po Kr. miestą ėmė pulti piratai, 4 a. sugriovė hunai. 6 a. pradžioje čia buvusi gyvenvietė prijungta prie Bizantijos ir pavadinta Bosporu. 10–11 a. priklausė Tmutarakanės kunigaikštystei.

Miestas buvo apjuostas gynybine siena su bokštais, įsikūręs ant Mitridato uolos. Jos viršuje stovėjo akropolis, Apolono, dievų motinos Kibelės šventyklos, diduomenės gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai (neišliko). 1 a. po Kr. pastatyta Afroditės šventyklų, citadelė. Nuokalnėse ant terasų statyti namai. Klestėjimo laikotarpiu užėmė apie 100 ha plotą (rasta 1–2 a. ūkinių pastatų: žuvų sūdymo cisternų, vyninės, puodžių krosnių liekanų, nekropolyje – Dzeuso, Demetros, Dioniso šventyklų fragmentų). 1 a. pr. Kr. miestą sukrėtė žemės drebėjimas. 3–4 a. gyventojai ėmė verstis žemdirbyste. Miesto gyventojai vertėsi prekyba, puodininkyste, metalo liejimu (būdingi kalbantys keramikos dirbiniai – dirbiniai, papuošti įrašais apie daikto paskirtį). Miesto diduomenės namai plytiniai, kai kurie 3 aukštų.

Pantikapėjos griuvėsiai

Tyrimai

19 a. pradžioje pradėti tirti aplink miestą rasti kapinynai. 1805 uždrausta išvežti Pantikapėjos senienas į užsienį. 1817 prancūzų archeologas P. Debrux gavo leidimą tirti kapinynus. Tyrimai paspartėjo 1825 atidarius Kerčės muziejų. 1830 rastas turtingas kapas Kiul‑obo kapinyne. 19 a. antrame ketvirtyje kapinynai kasinėti ieškant auksinių daiktų, radiniai nefiksuoti.

Nuo 1876 tyrė Peterburgo (Imperatoriškoji) archeologijos komisija (1876–80 ištyrė 50 kapinynų, dvi katakombas). Nuo 19 a. 10 dešimtmečio paminklai pradėti tirti kaip visuma. 1896–99 K. Dumbergas tyrė šiaurinę Mitridato kalno dalį. Nuo 1945 tyrė A. Puškino vaizduojamosios dailės muziejaus (Rusija) ekspedicija (vadovai V. Blavatskis ir I. Marčenko).

Per SSRS–Vokietijos karą 1941 evakuojant muziejų vertingiausi eksponatai (daugiau kaip 1000) dingo be žinios. Dalis kapinynų sunaikinta per mūšius.

Nuo 1987 Pantikapėja yra Kerčės valstybinio istorinio ir kultūrinio rezervato dalis. Radiniai saugomi Kerčės muziejuje, Ermitaže Sankt Peterburge.

V. Blavatskij Pantikapej. Očerk istorii stolicy Bospora Moskva 1964; I. Marčenko Gorod Pantikapej Simferopol 1974.