papėdgrybiai

papdgrybiai (Basidiomycetes), grybų klasė. Šiuolaikinėje sistematikoje priskiriami papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriui. 52 eilės, 1589 gentys, 31 515 rūšių (Lietuvoje apie 2200). Paplitę visame pasaulyje. Būdingas požymis – lytinio dauginimosi metu susiformuoja papėdės (bazidės) su papėdsporėmis (bazidiosporomis). Papėdė yra vienaląstė (holobazidė) ir išorėje formuoja 4 vienaląstes papėdspores, kurias platina oro srovės. Būna su išilginėmis arba skersinėmis pertvarėlėmis (fragmobazidė, heterobazidė). Papėdgrybių somatinis kūnas būna dvejopas, dažniausiai sudarytas iš septuotų hifų, kartais iš pavienių ląstelių (mieliniai vienaląsčiai papėdgrybiai). Būdingas heterotalizmas. Gyvenimo ciklas prasideda nuo papėdsporių dygimo ir pirminės haploidinės grybienos susidarymo. Susijungus pirminės grybienos skirtingo lytinio potencialo dviem hifų ląstelėms (somatogamija), formuojasi antrinė dikariotinė grybiena, kuri dažnai būna su sagtimis (kilpelės formos ataugėlės ties septomis). Kariogamija ir mejozė vyksta papėdėje, ant kurios susidaro papėdsporės. Grybiena būna vienametė ar daugiametė, gali formuoti vadinamus raganų ratilus (dėl spinduliško augimo susidariusi apskritimo formos grybiena), skleročius, haustorijas, laidus, rizomorfas, mikorizę. Vieni papėdgrybiai formuoja sudėtingos sandaros vaisiakūnius (bazidiomas, bazidiokarpus), kiti – jų neformuoja. Bazidiomos būna įvairių formų, sandaros, konsistencijos, vienametės ar daugiametės. Himenoforas (vaisinė dalis) dažniausiai būna lygusis, raukšlinis, dyglutinis, lakštelinis ar vamzdelinis. Saprotrofai, biotrofai ir simbiotrofai (sudaro ektomikorizes). Auga ant įvairių substratų – dirvožemio, medienos, žolinių augalų, ekskrementų. Dalis papėdgrybių yra valgomi, kiti – nevalgomi ar nuodingi, kai kurie turi gydomųjų ar narkotinių savybių. Yra sumedėjusių ir žolinių augalų parazitų (rūdiečiai, kūliečiai, bruknėgrybiečiai, dalis afiloforiečių).

1989