Papilės atodangos

Paplės atódangos, Ventos kranto atodangų kompleksas Akmenės rajono savivaldybės ir Ventos regioninio parko teritorijoje, netoli Papilės miestelio.

Ventos slėnio šlaituose ir griovose (apie 10 vietų; reikšmingiausia Papilės atodanga – geologinis paminklas) atsidengia 164–155 mln. metų senumo juros periodo kelovėjo ir oksfordžio amžiaus sluoksniai. Papilės atodangų sluoksnius sudaro juosvi ir rusvi moliai, aleuritas, smėlis ir smiltainis, nusėdę seklioje ir šiltoje to laikotarpio jūroje. Nuosėdose gausu suakmenėjusių jūrinių gyvūnų (daugiau kaip 300 rūšių) fosilijų ir jų nuolaužų. Kelovėjo amžiaus sluoksniams būdingi amonitai Kosmoceras (Spinikosmoceras) acuelatum, Kosmoceras (Spinikosmoceras) castor, oksfordžio – Cardioceras (Plasmatoceras) popilaniense, Cardioceras (Plasmatoceras) tenuicostatum. Kai kurie amonitai pavadinti lietuvių geologų (M. Kaveckio ir Č. Pakucko) vardais – Lunuloceras (Lunuloceras) kaveckii, Amoeboceras (Prionodoceras) pakuckasi, t. p. pagal Papilės miestelio pavadinimą Indosphinctes (Elatmites) papilensis.

Papilės atodangų viršutinės juros (oksfordžio) amonitas

Pirmasis fosilijas paminėjo rašytojas D. Poška (1811–18). 19 a. jas tyrinėjo J. Ulmanas (Lenkija), L. Buchas, A. K. Jentschas (Vokietija), G. Sokolovas (Rusija), C. Grewingkas (Estija), E. K. Eichvaldas, Č. Chmielevskis (Lietuva). Didžiausios Lietuvoje fosilijų kolekcijos saugomos Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Mineralų (Vilnius), Lietuvos geologijos tarnybos (Vievis), Simono Daukanto vidurinės mokyklos (Papilė), Akmenės krašto (Akmenė; surinko akmeniškis Stanislovas Sungaila) muziejuose. Dar jų yra Karaliaučiaus (Rusijos Federacija) gamtos muziejuje, Miuncheno ir Tübingeno (abu Vokietijoje) universitetuose.

1959