paprusas (lot. papyrus < gr. papyros), senovės rankraštis, rašytas ant papiruso. Išlikę egiptiečių, graikų, lotynų, koptų, arabų, sirų, aramėjų, žydų, persų, gruzinų ir kitų rankraščių, rašytų trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų–11 a. po Kristaus. Pagal turinį papirusai skirstomi į literatūrinius ir tarnybinius. Literatūriniuose papirusuose išlikę antikinių rašytojų, mokslininkų darbai. Tarnybiniuose papirusuose yra įvairūs nutarimai, teismo bylos, pirkimo ir pardavimo aktai, tarnybinis ir asmeninis susirašinėjimas. Pirmieji papirusai su tekstais graikų kalba buvo rasti 1752 Herkulanėjuje (Italija) ir 1778 Egipte. Daug papirusų rasta Egipte 1877–78. Paskutiniu papirusu laikoma 1022 popiežiaus Benedikto VIII bulė Hildesheimo vienuolynui. Daugiausia papirusų rasta Egipte. Papirusų tekstus tiria papirologija, egiptologija, semitologija.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką