Paplienijos piliakalnis

Pãplienijos pliakalnis, Plienijà, Plinijà, Žarnų pliakalnis, piliakalnis su papiliais ir papėdės gyvenviete Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paplienijos kaimo, Minijos dešiniajame krante.

Piliakalnis įrengtas aukštumoje. Papilius nuplovė Minija. Aikštelė keturkampė 25 × 40 m dydžio. Jos šiauriniame krašte yra 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šiaurinėje papėdėje iškastas 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 100 m ilgio, 1 m aukščio, 16 m pločio pylimas. Jo išorinis šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 2 m gylio griovį. Piliakalnio pietiniame šlaite yra 12 m pločio, 1,5 m gylio griovys, skiriantis piliakalnį nuo pirmojo papilio. Jo aikštelė keturkampė, 28 m ilgio, 2–3 m pločio, pietiniame krašte apjuosta 1 m aukščio, 10 m pločio pylimu. Už šio pylimo yra antrasis papilys. Jo pietiniame šlaite yra 5 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 12 m ilgio, 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Piliakalnio šlaitai statūs iki 25 m aukščio, papilių – statūs iki 18 m aukščio.

Paplienijos piliakalnis (2019)

Į šiaurę ir vakarus nuo Paplienijos piliakalnio yra 10 ha ploto papėdės gyvenvietė. 1959–62 Telšių kraštotyros muziejaus ekspedicija (vadovas V. Valatka) 525 m² plote rado iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su pastatų liekanomis, židiniais, metalo lydymo krosnelėmis. Radiniai: ginklai (peiliai), darbo įrankiai (ylos, skabtai, titnaginis kirvis, akmeniniai galąstuvai, trinamosios girnos, verpstukai, moliniai svareliai), papuošalai (sagtys, įvija, segė, smeigtukai, žiedas, gintariniai karoliai), pincetai, apkalai, grublėtosios ir žiestos keramikos dirbiniai. Radiniai saugomi Šiaulių Aušros muziejuje.

Piliakalnis datuojamas pirmo tūkstantmečio prieš Kristų viduriu–13 a. po Kristaus, siejamas su 1253 paminėta kuršių Žarės pilimi.

1329

-Žarės pilis