paprastóji pūslẽlinė (herpes simplex), virusinė užkrečiamoji odos ir gleivinių liga. Sukelia Herpes simplex virusas (HSV), priklausantis DNR turinčių herpesvirusų šeimai. Infekcijos šaltinis – žmogus.
Tai labiausiai paplitusi žmogaus virusinė infekcija: apie 80–90 % žmonių yra viruso nešiotojai. Liga dažniausiai reiškiasi vandeningais odos ir gleivinių bėrimais lūpų, burnos, nosies (lūpų paprastoji pūslelinė, sukelia dažniau HSV1) arba lytinių organų (genitalijų paprastoji pūslelinė, sukelia dažniau HSV2) srityje. Lūpų pūsleline dažniausiai užsikrečiama per seiles, pūslelių skystį liečiant sergantįjį (bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais, daiktais, liečiant pažeistą odą), t. p. oro lašiniu būdu; dažniausiai užsikrečia 6 mėnesių–3 metų vaikai. Genitalijų pūsleline užsikrečiama santykiaujant oraliniu, lytiniu būdu. Naujagimiai gali užsikrėsti per gimdymą nuo genitalijų pūsleline sergančios motinos. Inkubacinis laikotarpis – 2–21 diena. Užsikrėtus herpesvirusas visam gyvenimui lieka žmogaus nerviniame audinyje (nugaros smegenyse, nerviniuose mazguose), limfocituose, seilių liaukose.
lūpų pūslelinė
Jei imunitetas stiprus, virusas organizme nesukelia jokių simptomų (latentinė infekcija). Nusilpus imunitetui (persirgus kita infekcine liga, po mėnesinių, traumų, patyrus stresą, veikiant aukštai temperatūrai, ultravioletinei spinduliuotei) infekcija suaktyvėja.
Pažeidimo vietoje oda ar gleivinė parausta, ją niežti, degina, dilgčioja, jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą. Po keleto valandų atsiranda pilnų skaidraus skysčio pūslelių, kurios gali susilieti į vientisą darinį, juntamas deginimas, tempimas. Kartais padidėja sritiniai limfmazgiai, pakyla kūno temperatūra, vargina raumenų skausmas, silpnumas. Vėliau pūslelės trūksta, subliūkšta, iš jų išbėga skystis, susidaro žaizdelės, kurias ilgainiui užtraukia šašai. Bėrimui užgijus gali likti pigmentinių dėmelių. Lūpų pūslelinė be komplikacijų paprastai trunka 5–14 dienų, vėliau prasideda besimptomis laikotarpis. Pažeidžiama lūpų, skruostų oda, burnos, nosies, akių gleivinė, lytiniai organai. HSV1 dažniausiai sukelia gingivostomatitą, faringotonzilitą, keratokonjuktyvitą, keratitą arba blefaritą, lūpų pūslelinę, odos pūslelinę, egzemą, encefalitą. HSV2 dažnai sukelia lytinių organų pūslelinę, odos pūslelinę, herpetinę paronichiją, meningitą. Pažeidimo vietoje gali atsirasti įtrūkimų, į kuriuos gali patekti bakterijų ir sukelti infekciją.
Herpesvirusas pavojingas žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs (pvz., ŽIV nešiotojams, sergantiems onkologinėmis ligomis, asmenims su persodintais organais, vartojantiems imunosupresinius vaistus, t. p. naujagimiams). Infekcija gali išplisti į didelius odos plotus, vidaus organus, smegenis.
Diagnozuojama pagal klinikinius požymius, kartais atliekami serologiniai testai, polimerazių grandžių reakcija, imunofluorescentinis, imunofermentinis, citologinis tyrimas (Tzancko testas).
Gydoma tepalais, kurių sudėtyje yra antivirusinių veikliųjų medžiagų, pleistrais. Lūpų pūslelinės plitimą slopina ir gijimą skatina eteriniai aliejai (levandų, arbatmedžių), sausinantys antiseptiniai tepalai, ramunėlių arbata. Sunkesnės ligos formos gydomos geriamaisiais antivirusiniais vaistais.