Papua Naujosios Gvinėjos gamta

Papua Naujosios Gvinėjos gamtinis žemėlapis

Pãpua Naujósios Gvinjos gamtà

Krantai

Papua Naujajai Gvinėjai priklausančias salas skalauja Naujosios Gvinėjos jūra (Bismarcko), Saliamono jūra, Koralų jūra. Salos vulkaninės, žemyninės, koralinės kilmės. Pakrantėse koralų rifai. Apie 80 % šalies teritorijos – Naujosios Gvinėjos salos rytinė dalis. Krantai suskaidyti įlankų (didžiausios: Papua įlanka, Huono), pusiasalių (Huono, Nelsono).

Reljefas

Tavurvuro ugnikalnio išsiveržimas (Naujosios Britanijos sala)

Vidurinėje dalyje iš vakarų į pietryčius driekiasi Centrinis kalnagūbris (daugiau kaip 4000 m aukščio), Bismarcko kalnagūbris (4509 m, Wilhelmo kalnas, aukščiausia Papua Naujosios Gvinėjos viršūnė), išilgai šiaurinės pakrantės ištįsęs Pakrantės kalnagūbris (4107 m, Bangetos kalnas), pietvakarinėje dalyje – daugiausia pelkėta žemuma. Kitų salų paviršius dažniausiai kalnuotas. Naujosios Britanijos, Longo, Karkaro, Manamo ir kitos salos prie Naujosios Gvinėjos šiaurinių krantų yra seismiškai aktyvioje zonoje (18 veikiančių ugnikalnių); dažni žemės drebėjimai. Gausu karstinių reljefo formų, iš jų didžiausios yra Centriniame kalnagūbryje, Pakrantės kalnagūbryje, Huono pusiasalyje, Naujosios Britanijos (karstinė dauba Lusé, karstinė Muruko praraja), Naujosios Airijos, Manuso salose.

Klimatas

Klimatas ekvatorinis jūrinis ir subekvatorinis musoninis. Žemumose metinė vidutinė temperatūra 26 °C, 2500–3000 m aukštyje – apie 10 °C. Per metus iškrinta nuo 1000 mm (pietuose) iki 4000 mm (pietryčiuose) kritulių. Daugiausiai lyja gruodį–kovą (Papua Naujosios Gvinėjos pietvakariuose būna musoninių liūčių); mažiausiai – gegužę–spalį.

Vidaus vandenys

Pietuose ir pietvakariuose į Papua įlanką teka Fly, Purari upės, šiaurėje į Naujosios Gvinėjos jūrą – Sepikas, Ramu, rytuose į Huono įlanką – Markhamas. Fly upė 800 km nuo žiočių laivuojama. Didžiausias ežeras – Murray (šalies vakaruose).

Dirvožemiai

Kalnuose dirvožemiai daugiausia rudžemiai, Centrinio kalnaūbrio pietiniuose šlaituose yra geležaliumžemių, Papua Naujosios Gvinėjos pietvakarinės dalies žemumose ir Sepiko slėnyje – šlynžemiai, durpžemiai, salpžemiai.

Augalija

Miškai užima apie 92 % šalies teritorijos. Drėgnieji atogrąžų miškai auga iki 2000 m absoliučiojo aukščio (žemumose jie pelkėti). Pakrantėse mangrovės. Pietvakarinės dalies žemumose yra savanų (auga eukaliptai, akacijos, araukarijos).

Gyvūnija

Iš žinduolių veisiasi medlaipės kengūros, valabės, šernai, parijai, įvairių rūšių voverės, žiurkės, šikšnosparniai, pelės. Gausu drugių, paukščių, pakrančių vandenyse – žuvų, kiautuotųjų vėžiagyvių, vėžlių.

Aplinkos apsauga

15 nacionalinių parkų McAdamso, Variatos, Ramu, Waigani ir kiti), yra gamtos rezervatų, kitų saugomų teritorijų. 2 Ramsaro konvencijos (Papua Naujojoje Gvinėjoje įsigaliojo 1993) saugomos vietovės (plotas 5949 km²) – Kutubu ežeras ir Tondos laukinės gamtos rezervatas.

Papua Naujoji Gvinėja

Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai

Papua Naujosios Gvinėjos konstitucinė santvarka

Papua Naujosios Gvinėjos partijos ir profsąjungos

Papua Naujosios Gvinėjos ginkluotosios pajėgos

Papua Naujosios Gvinėjos ūkis

Papua Naujosios Gvinėjos istorija

Papua Naujosios Gvinėjos švietimas

Papua Naujosios Gvinėjos architektūra

Papua Naujosios Gvinėjos dailė

Papua Naujosios Gvinėjos žiniasklaida