Pãpua Naujósios Gvinjos istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Manoma, pirmieji gyventojai (kalbantys papuasų kalbomis) atvyko iš Pietryčių Azijos maždaug prieš 30 000 metų, kai Naujoji Gvinėja, Australija ir Tasmanijos sala buvo vientisas sausumos masyvas. Kita didelė atvykėlių banga pasirodė maždaug prieš 6000 metų; jie kalbėjo austroneziečių kalbomis. Senieji gyventojai plėtojo žemdirbystę, jos reikmėms kirto miškus, sausino pelkes. Portugalijos ir Ispanijos pirkliams Papua Naujosios Gvinėjos krantai tapo žinomi 16 amžiuje. Po jų čia pasirodė Olandijos, Prancūzijos, Anglijos laivai. Europiečių ryšiai su vietos gyventojais padažnėjo 18 a. Australijoje įsteigus Didžiosios Britanijos kolonijas ir 19 a. Ramiajame vandenyne išplėtojus banginių medžiojimo verslą.
papuasų namai ant polių (1835–40, nuspalvinta akmens graviūra iš Friedricho Wilhelmo Goedsche's veikalo Vollstaendige Völkergallerie in getreuen Abbildungen)
Kolonijiniai laikai
1793 į visą Naująją Gvinėją pradėjo pretenduoti Didžiosios Britanijos Ost Indijos bendrovė. Su ja varžėsi Olandija, jos Ost Indijos bendrovė 1828 paskelbė Naujosios Gvinėjos vakarinę dalį savo nuosavybe. Anglosaksai kėlėsi daugiau į Naujosios Gvinėjos pietryčių dalį, ji su gretimomis salomis 1884 paskelbta Didžiosios Britanijos protektoratu (1906 perduotas Australijai). Tais pačiais metais salos šiaurės rytų dalį pradėjo administruoti Vokietijos Naujosios Gvinėjos bendrovė. 1914 Australijos kariuomenė užėmė Vokietijos valdomą regioną, po I pasaulinio karo 1921 Tautų Sąjunga suteikė Australijai mandatą valdyti visą kraštą. Pakrančių gyventojai įsitraukė į prekybą, katalikų ir protestantų misionieriai plėtojo švietimą ir medicinos priežiūrą, kalnų gyventojai čiabuviai europiečiams išliko mažai žinomi.
Mioko saloje iškeliama Vokietijos vėliava (1884, Otto Finscho piešinys)
Per II pasaulinį karą Japonija okupavo salos šiaurinę dalį; pietinę dalį ir toliau kontroliavo Australija, buvo įsteigta Australijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karo bazių. Po karo šiaurės rytų dalį Australija valdė Jungtinių Tautų vardu, bet 1949 įvesta bendra Australijos administracija, kraštas pavadintas Papua Naujaja Gvinėja. Mėginta skatinti socialinę ekonominę krašto raidą (tiesti keliai į kalnų rajonus, religinės misijos plėtojo švietimą ir medicinos priežiūrą). 1964 surengti visuotiniai rinkimai ir suformuotas Įstatymų leidžiamasis susirinkimas, kuriame daugumą turėjo aborigenai. 1964 Papua Naujosios Gvinėjos centre Port Morsbyje atidarytas universitetas. 20 a. 8–9 dešimtmetyje sparčiausiai plėtojosi kasybos pramonė. 1967 įkurta pirmoji nacionalinė politinė partija – Pangu partija, kuri siekė šalies nepriklausomybės.
Nepriklausomybės laikotarpis
1975 09 Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma respublika. Politinė padėtis šalyje nebuvo stabili dėl 9 dešimtmečio pradžioje kilusio separatistinio Bougainville’io salos gyventojų judėjimo; jį paskatino nepasitenkinimas netolygiu pajamų už saloje pradėtą kasti vario rūdą paskirstymu. 1988–97 Bougainville’io saloje vyko partizaninis karas (per jį žuvo apie 20 000 žm., ūkis patyrė didelių nuostolių). 2001 Bougainville’io ir gretimos salos gavo autonomiją, bet tai nenuslopino jų separatinių siekių; 2019 10 17 numatyta surengti referendumą dėl Bougainville’io nepriklausomybės. 2018 02–04 šalis patyrė keletą stiprių požeminių smūgių (pagalbą suteikė Australija ir kitos kaimynės). 21 a. pradžioje Papua Naujoji Gvinėja tebėra viena skurdžiausių pasaulio valstybių, dažni raganavimo ir kanibalizmo atvejai.
Papua Naujosios Gvinėjos gamta
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai
Papua Naujosios Gvinėjos konstitucinė santvarka
Papua Naujosios Gvinėjos partijos ir profsąjungos
Papua Naujosios Gvinėjos ginkluotosios pajėgos
Papua Naujosios Gvinėjos švietimas
Papua Naujosios Gvinėjos architektūra