parabolė: F – pastovusis taškas, d – pastovioji tiesė, O – parabolės viršūnė, Ox – pagrindinė ašis
parãbolė (gr. parabolē – lyginimas), kreivė plokštumoje, gaunama kertant kūginį sukimosi paviršių plokštuma, neinančia per jo viršūnę ir lygiagrečia sukimosi ašiai. Geometriniu požiūriu parabolė yra aibė taškų, kurių kiekvieno nuotolis nuo pastovaus taško (vadinamo židinio; pav.) ir pastovios tiesės (vadinamos direktrisės) yra lygūs. Atstumas p nuo židinio iki direktrisės vadinamas parabolės parametru. Tiesė, einanti per židinį ir statmena direktrisei, vadinama parabolės pagrindine ašimi; ji yra parabolės simetrijos ašis. Descartes’o koordinačių sistemoje parabolė yra antrosios eilės kreivė reiškiama lygtimi y2 = 2px, parabolės ekscentricitetas lygus vienetui. Parabolės optinė savybė – iš parabolės židinio išėjęs šviesos spindulys atsispindi nuo parabolės ir sklinda lygiagrečiai parabolės pagrindiniai ašiai.
1751