parafazija

parafãzija (para… + gr. phasis – posakis), netaisyklingas garsų (raidžių) arba žodžių vartojimas kalbant arba rašant. Skiriama literalinė (žmogus vietoj taisyklingų garsų arba skiemenų vartoja kitus) ir verbalinė (kai vietoj vienų žodžių vartojami kiti panašios prasmės žodžiai, taip pat žodžiai sudarinėjami iš kitų žodžių elementų – kontaminacija) parafazija. Atsiranda dėl akustinės mneminės afazijos (girdimosios ir žodinės atminties sutrikimas, kai žmogus sunkiai supranta kalbą sudėtingesnėmis aplinkybėmis, pvz., kada greitai kalbama arba vienu metu skelbiami du pranešimai, sunkiai šneka, ieško reikalingų žodžių) pažeidus kalbos centrus, esančius galvos smegenų vyraujančiame pusrutulyje (dažniausia kairiajame) arba tų centrų asociacinius ryšius. Pasitaiko po insulto, sutrikus galvos smegenų kraujotakai, dėl galvos smegenų uždegimo, naviko, traumos.