Paragvãjaus architektūrà
Indėnų liaudies architektūrai būdinga stačiakampio plano gyvenamieji namai dvišlaičiais stogais iš medžio, akmens, molio plytų.
17–18 amžius
Paragvajaus jėzuitų valstybės gyvavimo laikotarpiu (1609–1768) pastatyta misijų (La Santísima Trinidad de Paraná ir Jesús de Tavarangue misijų liekanos, abi prie Encarnacióno, abi 18 a. pradžia, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993), nuo 17 a. pradžios – įtvirtintų gyvenviečių, vadinamųjų redukcijų, kurių centrinę aikštę supa stačiakampio plano bažnyčia (dažniausiai didelė trinavė su galerijomis, paprastų formų plytiniu fasadu) su kluatru, rotušė, ligoninė, kalėjimas, mokykla. Daugiausia redukcijų pastatyta dabartinėje Paragvajaus rytinėje dalyje; žymesnės – Šv. Kozmo ir Damijono (1625, Itapújos departamentas), San Ignacio (1684, Misioneso departamentas).
17 a. viduryje pranciškonai pastatydino mudecharų stiliaus elementų turinčių bažnyčių: Piribebuy (1641, Cordilleros departamentas), Luquėje (1646), Capiatoje (pradėta 1950, abu Centrinis departamentas), Yaguaróne (1670–1720, Paraguarí departamentas), Itapėje (1680, Guairá departamentas).
17–18 a. pagal jėzuitų architektų (A. Forcados, 1701–67, J. A. de Riberos, 1717–?) projektus pastatyta didelių (didžiausių Pietų Amerikoje) barokinių bažnyčių, kuriose gali tilpti keli tūkstančiai žmonių.
18 a. antroje pusėje plito klasicizmas, ispanų inžinierius J. de Césaras Asunsjone suprojektavo vienanavę kupolinę lotyniškojo kryžiaus plano Jėzaus draugijos bažnyčią. Miestai statyti pagal stačiakampį planą su 2 centrinėmis aikštėmis ir jas supančiais vienaukščiais beveik kvadratinio plano gyvenamaisiais namais (su patijais ir galerijomis).
19 amžius
Nacionalinio Kongreso rūmai Asunsjone (1865, architektas A. Ravizza)
J. G. R. de Francijos valdymo laikotarpiu (1814–40) visuomeniniai ir gyvenamieji namai projektuoti daugiausia iš pigių statybinių medžiagų. 1840–65 perplanuotas Asunsjonas, užstatytas klasicizmo bruožų visuomeniniais (geležinkelio stotis, 1861, architektas E. Tayloras), administraciniais (muitinė, 19 a. vidurys), sakraliniais (Asunsjono Dievo Motinos oratorijus, statytas 1854–64, baigtas 1936, dabar Nacionalinis didvyrių panteonas) pastatais, rūmais (F. S. Lópezo rezidencija, Kongreso rūmai, dabar Vidaus reikalų ministerijos rūmai, visų architektas A. Ravizza). Po Paragvajaus karo architektūrą daugiausia plėtojo užsienio šalių architektai (Įsikūnijimo bažnyčia Asunsjone, 1893, italų architektas J. Colombo).
20 amžius
20 a. pradžioje, kaip ir Argentinoje, paplito pusapskričio plano daugiabučių gyvenamųjų namų blokų, vadinamųjų chorizo (dekoruotų art nouveau arba art deco elementais) statyba, miesto rūmų ir užmiesčio vilų architektūrai (daugiausia architekto M. A. Alfaro projektams) įtakos turėjo Italijos architektūra. 20 a. antros pusės architektūrai būdinga Jungtinių Amerikos Valstijų ir Brazilijos šiuolaikinės architektūros bruožai. 7 dešimtmetyje architektai C. Colombino ir B. Chase suprojektavo privačių gyvenamųjų namų, panašių į tradicinius nedegtų plytų gyvenamuosius namus (Paco, 1966, Mulderių, 1968, abu Asunsjone).
Žymesni 20–21 a. architektai: E. Clari, N. Bareira, H. Duarte, J. L. Escobaras, T. R. Pereira, P. Ruggero, S. Feliciangeli (g. 1943), L. A. Bohas (g. 1952).
Pasaulio paveldo vertybės
La Santísima Trinidad de Paraná ir Jesús de Tavarangue misijų liekanos prie Encarnacióno (nuo 1993).
2271
Paragvajaus kultūra
Paragvajaus konstitucinė santvarka
Paragvajaus partijos ir profsąjungos