Paragvãjaus dail
Ikikolonijiniu laikotarpiu Paragvajaus teritorijoje buvo paplitęs vietinių gyventojų (gvaranių, tupių, Chaco srities indėnų) genčių menas. Gaminti juvelyrikos, keramikos dirbiniai, lipdytos skulptūrėlės. Austi krepšiai ir tinklai iš bromelijinio pluošto (nuo 17 a. austa iš vilnos, medvilnės). Audiniai dekoruoti augaliniais dažais, būdinga tamsi geometrizuotų figūrinių motyvų puošyba. Iš egzotiškų paukščių spalvingų plunksnų, stiklinių karoliukų kurti religiniams ritualams, festivaliams skirti papuošalai.
Po ispanų kolonizacijos plito krikščionybė, kurios skleidimu daugiausia rūpinosi jėzuitai. Per 1609–1767 jėzuitų misijas buvo kuriamos mokyklos, įsivyravo religinis menas; pirmieji profesionalūs dailininkai ir dailės mokytojai buvo vienuoliai, daugiausia jėzuitai ir pranciškonai. Tapyba ir skulptūra kurta daugiausia bažnyčioms. Išsirutuliojo vietinis, vadinamasis ispanų‑gvaranių, baroko stilius. Tradicinės dailės plėtotę veikė kolonizatorių kultūra. Sunyko gvaranių keramikos, kūno piešinių, tatuiravimo tradicijos. Pradėta plėtoti medžio drožyba, sukurta zoomorfinių figūrėlių, ritualinių apeiginių kaukių (Chiriganos triušio kaukė, apie 18 a.).
Nuo 1814 J. G. R. de Francijos vyriausybės vykdoma politika šalį izoliavo. Dėl to 1814–1840 kultūros plėtra buvo pristabdyta. 5 dešimtmetyje į valdžią atėjus C. A. Lópezui pradėta vykdyti Paragvajaus kultūros gaivinimo programa. Iškilo jaunoji dailininkų karta – užsienio dailės mokyklų auklėtiniai S. Ríosas (1840–1922), A. García (1845–1869). Pagal valstybinius užsakymus buvo sukurta paminklų, nutapyta neoklasicistinių portretų. Kūrė iš Europos atvykę italų tapytojai Guido Boggiani (1861–1901) ir Héctoras da Ponte (1879–1956), Paragvajaus instituto Asunsjone (1898) vieni įkūrėjų ir pirmųjų dailės parodų 1899 rengėjų.
A. Paulis (1874–1958), Juanas A. Samudio (1879–1935), C. Colombo (1879–1960) ir F. Almeida (1880–1963), pasitobulinę Prancūzijos, Italijos, Ispanijos dailės mokyklose, siekė atnaujinti dailės plastinę raišką. Jie propagavo fin de siècle kultūros ir meno tendencijų visumą. Klostėsi nacionalinės tematikos realistinės krypties dailė su stilizacijos apraiškomis. Istorinių, buitinių kompozicijų, peizažų su Lotynų Amerikos vaizdais nutapė Pablo Alborno (1877–1958), portretų – A. García. Impresionizmo įtaka ryški tapytojų J. A. Samudio, M. D. Rodaso (1888–1964), Roberto Holdenjaros (1900–84) ir skulptoriaus V. Pollarolo (1904–1964) kūryboje. Nuo 1936 postimpresionistinę tapybą kūrė J. Bestardas (1890–1965) ir lenkų tapytojas Wolfas Bandurekas (1905–72).
J. Bestard. Peizažas (aliejus, 1940)
1954 susibūrė tapytojų modernistų grupuotė Arte Nuevo. Vyravo įvairių kartų dailininkų plėtojama modernistinė tapyba. Jų kūryboje susipynė naiviojo meno (P. Di Lascio, g. 1910), ekspresionizmo (Olga Blinder, 1921–2008), avangardizmo (Laura Márquez, 1929–2021), abstrakčiojo ekspresionizmo (M. Vera, g. 1918) apraiškos, išsiskiria savitą tapybos stilistiką plėtojęs Carlosas Colombino (1937–2013). Grafikos raidą labiausiai paveikė brazilų dailininko Livio Abramo (1903–1993) kūryba ir pedagoginė veikla. Grafikoje plito ekpresionizmo, naiviojo meno stilistika; ypač raiškūs Josefinos Plá (1909–99), O. Blinder, M. Veros ir J. Riveros (g. 1929) kūriniai. Abstrakčios tapybos kūrinių sukūrė Edith Jiménez (1918–2004), M. Burtas (g. 1931). Dailėje stiprėjo nacionalinio savitumo paieškos, kurti politiškai angažuoti kūriniai.
R. Migliorisi. Be pavadinimo (akrilas, 1991, Paragvajaus šiuolaikinio meno muziejus Asunsjone)
21 a. pradžios dailei būdingi pasaulio mene vykstantys pokyčiai; vaizduojamajame mene vis labiau įsigali konceptualumas, sąsajos su kitais menais. Fotografiją su medijų menu ir kitomis meno sritimis derina Claudia Casarino (g. 1974), Fredi Casco (g. 1967), Gabriela Zuccolillo (g. 1967), J. R. Nestosa (g. 1941). Žymesni menininkai: tapytojas Ricardo Migliorisi (1948–2019), skulptoriai Hermannas Guggiari (1924–2012) ir Hugo Pistilli (1940–2006). Tęsiamos visų rūšių liaudies amatų tradicijos, daugiausia audimas, siuvinėjimas, išsiskiria vadinamieji njanduti – gvaranių siuvinėti saulės pavidalo nėriniai. Tradicinę keramiką kuria Chaco srities indėnai; 20 a. jos puošyboje atsirado savitų zoomorfinių ir antropomorfinių motyvų. Tradiciniai dirbiniai išpopuliarėjo suvenyrų gamyboje.
2271
Paragvajaus kultūra
Paragvajaus konstitucinė santvarka
Paragvajaus partijos ir profsąjungos