Paragvãjaus gamtà
Reljefas
Paragvajaus vidurinė dalis (apie 60 % šalies teritorijos) – pelkėta aliuvinė Paragvajaus upės žemuma (aukštis 40–100 m). Jos paviršių dengia smėlis, žvyras, dumblas, vietomis liosas. Vakarinę ir šiaurės vakarinę dalį užima Gran Chaco gamtinės srities dalis – Šiaurės Chaco; vyrauja lygumos (aukštis 80–500 m), šiaurės vakaruose yra Serranía San Jorgės kalnagūbris (Paragvajaus aukščiausia vieta – Leóno kalnas, 1000 m). Į šalies rytinę ir pietrytinę dalį įsiterpia Brazilijos plokščiakalnio pakraštys (dažniausias aukštis 300–600 m). Brazilijos pasienyje yra Serra de Amambaí kalnagūbris (didžiausias aukštis 640 m); gausu denudacinių atlikuonių, tarp jų – Villaricos (aukštis 680 m), San Rafaelio (850 m). Šiaurės rytuose, tarp Paragvajaus ir Aquidabáno upių, yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (dalinai užlieti vandens).
Klimatas
Klimatas šiaurės vakaruose tropinis žemyninis, sausas ir karštas, didesniojoje Paragvajaus teritorijos dalyje – pereinamasis į subtropinį jūrinį, drėgną ir karštą (šiaurės rytuose). Vasarą (spalis–kovas) temperatūra 25–40 °C, žiemą (balandis–rugsėjis) – 16–23 °C. Žiemą dažnos šalto oro pernašos iš pietų, temperatūra tada nukrinta žemiau 0 °C (ypač šalies pietinėje dalyje). Per metus iškrinta nuo 450–700 mm kritulių (vakaruose) iki 2000 mm (rytuose); daugiausia lyja lapkritį–kovą. Periodiškai kartojasi potvyniai ir sausros.
Vidaus vandenys
Paragvajaus teritorija yra Paranos baseine. Pietryčiuose ir pietuose Paranos upe eina siena su Brazilija ir Argentina. Iš šiaurės į pietus teka didžiausias Paranos intakas – Paragvajus, pietvakariniu pasieniu – Paragvajaus intakas Pilcomayo. Mažos upės daugiausia periodinės. Šiaurės Chaco teritorijoje daug pelkių, druskopelkių. Pietuose yra ežerų, iš jų didžiausi – Ypoa (260 km2) ir Ypacarai. Prie upių yra dirbtinių vandens telkinių; didžiausias – Itaipú tvenkinys (prie Paranos upės).
Dirvožemiai
Šiaurės Chaco lygumose vyrauja kaštonžemiai, Paragvajaus vidurinės dalies sezoniškai užliejamose žemumose – palvažemiai ir šlynžemiai, šalies rytuose – geležaliumžemiai ir rūgštžemiai.
Augalija
Šiaurės rytuose auga atogrąžų miškai, vidurinėje dalyje pereinantys į užliejamuosius, sausuoju laikotarpiu lapus metančius miškus (juose auga kvebrachai). Šiaurės Chaco auga sausųjų savanų, pelkių, druskopelkių augalai, šiaurės vakaruose – dygūs krūmynai su kaktusų priemaiša.
Gyvūnija
Būdingiausi Paragvajaus gyvūnai: žinduoliai – šarvuočiai, kapibaros, tapyrai, jaguarai, pumos, skruzdėdos, šernai, įvairių rūšių elniai, guanakai; paukščiai – tukanai, ibiai, tikrieji garniai, įvairių rūšių papūgos, juodagalvės antys, kurapkos, amerikiniai stručiai (daug migruojančių paukščių rūšių); ropliai – aligatoriai, įvairių rūšių gyvatės. Yra retų, endeminių gyvūnų rūšių (kai kurios jų – galinčios išnykti).
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 3,5 % Paragvajaus ploto. 12 nacionalinių parkų (didžiausias jų – Chaco Gynėjų nacionalinis parkas, 720 000 ha); yra gamtos rezervatų, UNESCO biosferos rezervatų (Bosque Mbaracayú, 2000; El Chaco, 2005; Itaipú, 2017), gamtos paminklų. 6 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 785 970 ha).
Paragvajaus konstitucinė santvarka
Paragvajaus partijos ir profsąjungos