paralimpinės žaidynės

Paryžiaus 2024 vasaros paralimpinių žaidynių emblema

paralmpinės žaidỹnės (gr. para – prie, šalia + olimpinės žaidynės), paralimpiadà, olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja sportininkai su negalia. Vyksta kas ketverius metus, netrukus po olimpinių žaidynių, dažniausiai tame pačiame mieste, kuriame jos vyko. Tikslas – skatinti žmonių su negalia fizinį aktyvumą ir stiprinti jų sveikatą, didinti visuomenės sąmoningumą ir visų jos narių įtraukumą bei lygybę. Žaidynės padeda keisti visuomenės požiūrį į negalią ir įrodo, kad sportininkai su negalia gali pasiekti didelių sporto laimėjimų. Būna vasaros ir žiemos paralimpinės žaidynės.

Vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyviai varžosi daugiau kaip 10 sporto šakų, tai – šaudymas, lengvoji atletika, dviračių sportas, irklavimas, tinklinis sėdint, plaukimas, stalo tenisas, krepšinis vežimėliuose, fechtavimas vežimėliuose, riedlenčių regbis. Žiemos paralimpinėse žaidynėse sportininkai varžosi ledo ritulio vežimėliuose, slidinėjimo, vežimėlių kerlingo ir kitose sporto šakose.

Paralimpinėse žaidynėse siekiant užtikrinti sąžiningas varžybas sportininkai klasifikuojami pagal savo negalios tipą ir lygį. Klasifikacija padeda nustatyti, kurie sportininkai konkuruos tarpusavyje: fizinės negalios grupei priskiriami sportininkai su nugaros smegenų sužalojimais, amputacijomis, cerebriniu paralyžiumi ir kitomis fizinėmis negaliomis; intelektinės negalios – sportininkai su intelektinėmis ar raidos negaliomis; regos negalios – sportininkai su įvairaus laipsnio regos sutrikimais. Kai kuriais atvejais gidai gali padėti regos negalią turintiems sportininkams. Sportininkai varžosi su kitais, turinčiais panašių gebėjimų. Daugelyje renginių sportininkai naudojasi protezais arba neįgaliojo vežimėliais, tačiau protezai ir vežimėliai neleidžiami tam tikrose varžybose, pvz., plaukiant ar tinklinyje sėdint. Kai kurioms rungtims reikalinga speciali įranga, pvz., žemos rogės, ant kurių sėdi ledo ritulininkai.

Švedijos aklųjų riedulio vyrų komanda Atėnų 2004 vasaros paralimpinėse žaidynėse

Simboliai

Paralimpinė emblema yra trys raudonos, mėlynos ir žalios spalvos kreivės, vadinamosios agitos (lot. agito – judu), jos simbolizuoja paralimpiečių siekį pranokti savo galimybių ribas ir įveikti iššūkius. Trijų kreivių susijungimas simbolizuoja tarptautinę paralimpinio judėjimo vienybę ir įvairovę. Paralimpinėje vėliavoje vaizduojama emblema baltame fone. Balta spalva simbolizuoja taiką, neutralumą ir vienybę, trys kitos spalvos (raudona, mėlyna ir žalia) yra būdingos daugumai pasaulio vėliavų – taip siekiama parodyti viso pasaulio dalyvavimą paralimpinėse žaidynėse. Paralimpinį himną Himnas ateičiai (pranc. Hymne de l’Avenir, angl. Anthem of the Future) 1996 sukūrė Thierry Darnis (Prancūzija) ir Michelis Kleitmanas (Vokietija). Himnas atliekamas per žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas, t. p. per kitus svarbius paralimpinio judėjimo įvykius.

paralimpinė vėliava

Paralimpinis šūkis Dvasios stiprybė. Judėjimo galia. Sėkmės įkvėpimas pabrėžia svarbiausius paralimpinio judėjimo principus, kurie simbolizuoja stiprybę, atkaklumą ir įkvėpimą, kurį paralimpiečiai demonstruoja pasauliui.

Paralimpinių žaidynių medaliai kiekvienose žaidynėse būna unikalūs, tačiau juos visada puošia paralimpinio simbolio ir miesto, kuriame vyksta žaidynės, motyvai.

Istorija

1948 07 29 Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dieną vokiečių neurochirurgas Ludwigas Guttmannas Stoke Mandevilleʼyje (Didžioji Britanija) surengė pirmąsias vežimėliuose sėdinčių neįgaliųjų sportininkų varžybas ir pavadino jas Stoke Mandeville’io žaidynėmis. Jos davė pradžią paralimpiniam judėjimui. Stoke Mandevilleʼio žaidynėse dalyvavo 16 įvairias traumas patyrusių kariškių, jie rungėsi šaudymo iš lanko rungtyje.

Pirmosios paralimpinės žaidynės vyko 1960 Romoje. Jose dalyvavo 400 sportininkų iš 23 šalių. Žaidynių programą sudarė 6 sporto šakos vienintelėje vežimėlių kategorijoje. Vėliau neįgaliesiems pritaikyta apie 18 olimpinių sporto šakų, kai kurios iš jų yra specifinės (lenktynės vežimėliuose, svorių stūmimas atsigulus). 1969 pradėtos rengti specialios olimpinės žaidynės sutrikusio intelekto žmonėms. 1976 Švedijoje surengtos pirmosios žiemos paralimpinės žaidynės. Nuo 1989 paralimpines žaidynes organizuoja Tarptautinis paralimpinis komitetas.

Žymiausi paralimpiniai sportininkai: lengvaatletis Davidas Weiras (g. 1979, Jungtinė Karalystė), lygumų slidininkė ir biatlonininkė Olena Jurkovska (g. 1986, Ukraina), lengvaatletė Tatyana McFadden (g. 1989, Jungtinės Amerikos Valstijos), irkluotoja Oksana Masters (g. 1989, Jungtinės Amerikos Valstijos), plaukikė Ellie Simmonds (g. 1994, Jungtinė Karalystė).

1

*dėl COVID-19 pandemijos iš 2020 nukeltos į 2021

2

Lietuvos sportininkai paralimpinėse žaidynėse

Lietuvos sportininkai paralimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1992 Barselonoje. 1996 Atlantos paralimpinėse žaidynėse dalyvavo S. Markevičienė. Vienas garsiausių Lietuvos paralimpiečių yra Kęstutis Skučas, varžęsis net keliose sporto šakose (plaukime, krepšinyje vėžimėliuose, lengvojoje atletikoje) ir 2004 Atėnų paralimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį. 2016 Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse čempionu tapo M. Bilius. 2021 Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse plaukikas E. Matakas iškovojo bronzos medalį. 2024 Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse imtynininkas Osvaldas Bareikis iškovojo bronzos medalį.

Lietuvos aklųjų riedulio vyrų rinktinė yra 2000 Sidnėjaus ir 2008 Pekino paralimpinių žaidynių sidabro, 2021 Tokijo – bronzos medalininkė, 2016 Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionė.