Paramaribas

Paramarbas (Paramaribo), Surinamo sostinė.

239 000 gyventojų (2018); etninė sudėtis labai įvairi (kreolai, juodaodžiai, išeivių iš Indijos, Indonezijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių palikuoniai).

Paramaribo gatvė

Paramaribas įsikūręs Surinamo šiaurinėje dalyje, Surinamo žemupio kairiajame krante, apie 15 km nuo Atlanto vandenyno. Jūrų prekybos uostas (išvežama boksitai, cukrus, ryžiai, kakava, kava, romas, bananai, citrusiniai vaisiai, mediena); keltų prieplauka. Per Paramaribą eina plentas iš Džordžtauno (Gajanos sostinė) į Cayenne’ą (Prancūzijos Gvianos administracinis centras). Tarptautinis oro uostas. Aliuminio lydymas, maisto (margarino, pieno, alaus, tabako, ryžių valymo), cemento, medienos apdirbimo pramonė, dažų gamyba. Batikos audinių, pynimo iš vytelių, medžio dirbinių amatai. Paramaribo apylinkėse auginami ryžiai, kavamedžiai, veisiami galvijai. Turizmas. Surinamo universitetas (įkurtas 1968). Žemės ūkio mokslinio tyrimo centras (įkurtas 1967). Surinamo muziejus. Botanikos ir zoologijos sodai.

2271

Architektūra

Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2002). Išliko mūrinių kolonijinio laikotarpio architektūros statinių – Zeelandijos fortas (1640, rekonstruotas 1744; seniausias miesto pastatas). Vyrauja vietinės ir Nyderlandų architektūros bruožų mediniai pastatai (dažniausiai dažyti baltai), dekoruoti medžio raižiniais, gausiai puoštais fasadais, balkonais, kolonomis. Per 1821 ir 1832 gaisrus senamiestis smarkiai nukentėjo, sudegė daugiau kaip 400 medinių namų, vėliau buvo atstatytas. Žymesni sakraliniai pastatai: Neveh Shalom sinagoga (1723), neoklasicistinė medinė Šv. Petro ir Pauliaus katedra (1885, architektas F. Harmesas), Keizerstraat mečetė (1984). Prezidento rūmai (1730, išplėsti 19 amžiuje). 20 a.–21 a. pradžioje pastatyta: 2 oro uostai, viešbučių, bankų, tiltų (1504 m ilgio prezidento J. A. Wijdenboscho tiltas per Surinamo upę (2000, architektūrinė bendrovė Ballast‑Nedam).

2271

Istorija

Paramaribas įkurtas 17 a. pradžioje indėnų kaimelio vietoje olandų kolonizatorių iniciatyva. 1630 užimtas anglų; 1650 tapo jų kolonijos administraciniu centru. 17 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje valdomas ir Anglijos, ir Nyderlandų. 1815 galutinai atiteko Nyderlandams. 1821 ir 1832 nuniokotas uragano. Nuo 1975 nepriklausomo Surinamo sostinė.

2271