paramfistomòzė, galvijų, avių, ožkų, elnių, stirnų, briedžių ir kitų atrajojančiųjų liga, viena helmintozių. Sukelia Paramphistomum cervi, Paramphistomum ichikawai ir kitų rūšių trematodai, parazituojantys didžiajame prieskrandyje. Jie yra rausvi, kūgio formos, 5–15 mm ilgio ir 2–4 mm pločio. Paramfistomų kiaušiniai su užsikrėtusio gyvūno išmatomis patenka išorėn. Iš jų išsiritusios lervos miracidijos vystosi gėlavandeniuose moliuskuose. Moliusko kūne per 1,5–3 mėn. iš miracidų išsivysto redijos, iš jų – cerkarijos. Jos iš moliuskų pasišalina į vandenį, prisitvirtina prie augalų ir pavirsta adoleskarijomis. Gyvūnai užsikrečia su žole (šlapiose ganyklose) arba su vandeniu prariję parazitų lervų adoleskarijų. Iš jų didžiajame prieskrandyje per 3–4 mėn. išauga kirmėlės. Sergantys gyvūnai būna vangūs, mažai juda, viduriuoja su kraujo priemaišomis. Jų nosyje ir nosies veidrodėlyje atsiranda žaizdų. Paramfistomozė gydoma veterinariniais preparatais. Vietovėse, kur plinta paramfistomozė, gyvūnai girdomi vandentiekio vandeniu, neganomi šlapiose pievose.
2697