Paraná
Paraná (port. Rio Paraná, isp. Río Paraná, Paranà), upė Brazilijoje, Paragvajuje ir Argentinoje; antra pagal ilgį ir vandeningumą Pietų Amerikoje. Prasideda iš susiliejusių Paranaíbos ir Rio Grandės (Brazilija). Ilgis 2570 km, nuo Paranaíbos versmių 3998 km, (kitais duomenimis, 4380 km), su La Platos įlanka 4880 kilometrų. Baseino plotas 2,6 mln. km2. Vidurupiu eina Brazilijos–Paragvajaus ir Argentinos–Paragvajaus siena. Paraná teka į pietvakarius ir pietus per Brazilijos plokščiakalnį, nuo Posadaso miesto – į vakarus per La Platos žemumą, nuo Corrienteso – į pietus, žemiau Rosario – į pietryčius. Maždaug nuo Santa Fe upė formuoja vidinę deltą (plotas apie 10 000 km2, ilgis apie 130 km), kurioje daug šakų ir pratakų. Kairioji šaka Paraná Guazú prie pat žiočių susilieja su Urugvajumi ir sudaro didžiausią pasaulyje estuariją – La Platos įlanką (Atlanto vandenynas).
Didžiausi intakai: Tietê, Paranapanema, Piquiri, Iguaçu, Gualeguay (kairieji), Sucuriú, Verde, Pardo, Paragvajus, Salado, Carcaraña (dešinieji). Vidurupio ir žemupio vaga plati (žemupyje iki daugiau kaip 2 km), slėnis pelkėtas. Aukštupyje yra slenksčių, krioklių; kai kurie jų apsemti pastačius užtvankas ir hidroelektrines (pvz., pastačius Itaipú hidroelektrinę apsemta Sete Quedaso slenksčių ir krioklių kaskada). Paraná minta lietaus vandeniu. Vandeningiausia sausį–gegužę, žemupyje – ir birželį. Vidutinis debitas (prie Rosario) 17 500 m3/s, didžiausias 65 000 m3/s. Per metus Paraná nuplukdo į vandenyną apie 150 mln. tonų sąnašų. Laivuojama 1610 km, iki Encarnacióno, jūrų laivai plaukia iki Santa Fe.
Didžiausi miestai ir uostai prie Paranos: Três Lagoasas, Guaíra, Foz do Iguaçu (Brazilija), Ciudad del Este, Encarnaciónas (Paragvajus), Posadasas, Corientesas, Santa Fe, Paraná, Rosario (Argentina). Didžiausios hidroelektrinės: Itaipú (12 600 MW), Urubupungos (4630 MW), Yaciretá (2700 MW).