Paraná (Paranà), valstija Brazilijos pietuose, prie Atlanto vandenyno. Vakaruose ribojasi su Paragvajumi, pietvakariuose – su Argentina.
Plotas 199 709 km2. 11,52 mln. gyventojų (2020). Centras – Curitiba (1,95 mln. gyventojų, 2020; aglomeracijoje 3,43 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Londrina (560,4; aglomeracijoje 864,7), Maringá (422,4), Ponta Grossa (347,5), Cascavelis (313,6), São José dos Pinhaisas (295,1; priklauso Curitibos aglomeracijai), Foz do Iguaçu (256,1).
Paranos paviršius – Brazilijos plokščiakalnio pietinė dalis. Vakaruose vyrauja 400–900 m aukštis, einant į rytus teritorijos paviršius tolydžio aukštėja; didžiausias aukštis 1889 m (Paranos viršūnė Maro kalnagūbryje). Pajūryje – siauras žemumos ruožas. Rytinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų.
Klimatas rytinėje dalyje – tropinis jūrinis, toliau nuo vandenyno – pereinamasis į žemyninį. Per metus iškrinta 1200–1900 mm kritulių. Svarbiausios upės – Paraná (ja eina riba su Mato Grosso do Sulio valstija ir siena su Paragvajumi), Iguaçu (joje yra Iguaçu krioklys), Ivaí, Paranapanema. Daug dirbtinių vandens telkinių. Iš dirvožemių vyrauja derlingi geležaliuminžemiai. Atogrąžų miškai, savanos. 2 nacionaliniai parkai: Iguaçu (1986 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą) ir Superagüi (Atlanto vandenyno pakrantėje ir Superagüi, Peçaso, Pinheiro, Pinheirinho salose).
Paraná – ekonomiškai viena stipriausių Brazilijos valstijų. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Veisiama kiaulės (pagal jų skaičių Paraná užima 2 vietą tarp Brazilijos valstijų), galvijai, šilkaverpiai (apie 75 % Brazilijos šilkaverpių kokonų produkcijos). Auginama kviečiai, vilnamedžiai, kavamedžiai, miežiai, avižos, bulvės, kukurūzai, sojos, cukranendrės, vaismedžiai. Renkami arbatinio bugienio lapai (gaminama matė). Kasamos švino rūdos, gaunama klintis, granitas, gneisai, bazaltai. Yra hidroelektrinių, tarp jų buvusi didžiausia pasaulyje – Itaipú hidroelektrinė (prie Paranos upės). Apdirbamoji pramonė daugiausia sutelkta Curitiboje; svarbiausios šakos – maisto, medienos apdirbimo, chemijos (mineralinių trąšų) pramonė. Svarbiausias jūrų uostas – Paranaguá. Curitibos, Foz do Iguaçu tarptautiniai oro uostai.
Istorija
Dabartinę Paranos teritoriją portugalai pradėjo intensyviai kolonizuoti 16 a. 4 dešimtmetyje; Paraná buvo prijungta prie Brazilijos kolonijos San Paulo kapitonijos. 16 a. antroje pusėje įkurtos jėzuitų misijos. 17 a. dabartinės Curitibos apylinkėse radus aukso telkinių kolonizacija labai paspartėjo; senieji vietos gyventojai (indėnai) buvo beveik išnaikinti arba išstumti į žemyno gilumą. 1853 Paraná buvo atskirta nuo San Paulo ir gavo savarankiškos provincijos, 1899 – valstijos statusą. 19 a. pabaigoje joje apsigyveno daug išeivių iš Europos (Vokietijos, Italijos, Lenkijos). 1975–82 į šiaurę nuo Foz do Iguaçu miesto, prie Paranos upės, pastatyta Itaipú hidroelektrinė (iki 2003 buvo didžiausia pasaulyje).