parankà, parinkmas, patelės kergimas su tokiu reproduktoriumi, su kuriuo ji galėtų vesti pageidautinų savybių palikuonis; vienas veislės tobulinimo metodų. Veislinės parankos tikslas – išsaugoti ir kaupti norimas vertingas gyvulių savybes. Paranka būna vienarūšė (homogeninė), nevienarūšė (heterogeninė), individualioji, grupinė linijinė. Vienarūšė paranka yra patelės kergimas su tos pačios veislės (tipo), panašaus kūno sudėjimo, produktyvumo, dažnai ir panašios kilmės reproduktoriumi. Gauti palikuonys yra homozigotiniai, turi tėvų savybes ir jas perduoda savo palikuonims. Veislinėje gyvulininkystėje šiuo būdu įtvirtinamos ir gerinamos gyvulių turimos vertingos savybės arba sustiprinamos naujos veislės savybės, gautos tarpveislinio kryžminimo būdu. Nevienarūšė paranka yra įvairaus kūno sudėjimo ir produktyvumo negiminingų arba net skirtingų veislių gyvūnų poravimas. Gauti palikuonys yra heterozigotiniai, geresnių savybių (tvirtesnio kūno sudėjimo, gyvybingesni, produktyvesni), bet šių savybių pastoviai palikuonims neperduoda. Dėl didesnio jų genetinio kintamumo gerėja atrankos galimybės. Nevienarūšė paranka daugiausia taikoma masinėje verslinėje gyvulininkystėje, kai reikia didinti gyvulių produktyvumą. Verslinėje gyvulininkystėje šiuo būdu gyvūnai poruojami, kai reikia sujungti dvi pradinių veislių skirtingas savybes, pakeisti palikuonių paveldėtą vieno iš tėvų trūkumą kito tėvo teigiama savybe, sukurti naujas gyvūnų linijas, tipus arba veisles. Individualioji paranka daroma žirgynuose, pieninių galvijų ir kiaulių veislynuose ir veislinėse bandose, kur kiekvienas gyvulys yra labai vertingas. Paranka vadinama grupine, kai reproduktoriai poruojami su dideliu patelių skaičiumi. Grupinė linijinė paranka taikoma veislynuose veisiant linijomis. Gyvūnai veisimui parenkami ne tik pagal individualias savybes, bet ir pagal genealoginį panašumą.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką