parasimpatinė nervų sistema

parasimpãtinė nevų sistemà, autonominės nervų sistemos dalis. Vyrauja ramybės metu inicijuodama energijos atsargų atkūrimo ir kaupimo funkcijas, grąžina kūną į normalią būseną po stimuliavimo ar sužadinimo. Aktyvina anabolinius procesus (energijos ir maisto medžiagų kaupimąsi organizme), lėtina širdies darbą, mažina skersaruožių raumenų tonusą, kraujospūdį, sužadina virškinimo sulčių sekreciją, skatina peristaltiką, atpalaiduoja raukus, išplečia kraujagysles virškinimo ir išorinės sekrecijos (ašarų, seilių) liaukose, siaurina bronchus, vyzdį, išgaubia lęšiuką, pritaikydama jį artimam matymui. Parasimpatinės nervų sistemos centrinė dalis yra galvos smegenų kamiene (iš čia nervinės skaidulos išeina galvinių nervų sudėtyje) ir nugaros smegenų kryžmeninėje dalyje (skaidulos yra nugariniuose nervuose). Periferinę parasimpatinės nervų sistemos dalį sudaro galiniai mazgai, esantys greta inervuojamų organų arba jų viduje, ir rezginiai, sudarantys mišrius autonominius rezginius. Didžiausias parasimpatinės nervų sistemos nervas – klajoklis (nervus vagus) inervuoja visus kaklo ir krūtinės ląstos, kai kuriuos pilvo ertmės organus.