parašiùtų spòrtas, techninė sporto šaka – šuoliai su parašiutu iš orlaivių.
Rungtys
laisvojo kritimo derinys
Pagrindinės rungtys: individualus ir grupinis (parašiutininkai leidžiasi vienas po kito) tikslusis nusileidimas (šokama iš 1000 m aukščio; taikinys – 16 cm spindulio diskas, kurio viduryje yra 3 cm skersmens taškas); stilius (šokama iš 2200 m aukščio ir laisvo kritimo metu atliekamas iš anksto nustatytas 6 akrobatinių figūrų kompleksas); laisvojo kritimo deriniai (komanda, kurią sudaro 4 arba 8 sportininkai ir operatorius, šoka atitinkamai iš 3000 m arba 4000 m aukščio; laisvojo kritimo metu per skirtą laiką komanda turi atlikti kuo daugiau iš anksto nustatytų laisvojo kritimo derinių); kupolų deriniai (šokama iš 2000 m, iškart išskleidžiamas parašiutas ir parašiutininkai atlieka derinius po išskleistais kupolais); paraski – dvikovė, kurios rungtis sudaro tikslusis nusileidimas ir slalomas kalnų slidėmis.
Artistinės parašiutų sporto rungtys (laisvasis stilius, orlentė ir laisvasis skrydis), kuriose komanda gauna taškus už laisvo kritimo metu atliekamą programą, įvertinant jos sudėtingumą ir atlikimo techniką. Šokama iš 4000 m, komandą sudaro atlikėjas ir operatorius (laisvasis stilius ir orlentė) arba du atlikėjai ir operatorius (laisvasis skrydis). 20 a. 9 dešimtmetyje, atsiradus labai greitiems parašiutų kupolams, išpopuliarėjo kupolo valdymo varžybos (tikslumo, greičio ir nuotolio rungtys).
kupolo valdymas
Istorija
Parašiutų sportas atsirado 20 a. 2 dešimtmečio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1950 prie Tarptautinės aviacijos federacijos (Fédération Aéronautique Internationale, FAI) įkurta parašiutų sporto komisija. Nuo 1951 kas 2 m. rengiami pasaulio čempionatai, registruojami 46 šuolių rūšių pasaulio rekordai. Parašiutų sportas labiausiai paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Rusijoje.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmąjį šuolį su parašiutu iš aerostato 1891 Vilniuje atliko S. Drevnickis. 1928 Kaune karo lakūnas Vladas Morkus atliko pirmąjį bandomąjį šuolį su parašiutu iš lėktuvo, 1933 K. Martinkus pademonstravo parašiuto uždelsto išsiskleidimo šuolį. Pirmuosius sportinius šuolius su parašiutu 1936 Palangoje atliko V. Ašmenskas ir V. Butkevičius, Tauragėje – A. Liorentaitė. 1937 Kaune atliktas grupinis (10 žmonių) šuolis. Nuo 1958 rengiami Lietuvos parašiutų sporto čempionatai. Pirmieji parašiutų sporto meistrai: P. Brundza, B. Matutytė, S. Šematovičius.
1969–85 prie Lietuvos aviacijos sporto federacijos veikė Parašiutų sporto komitetas, 1985 įkurta Lietuvos parašiutų sporto federacija (LPSF), kuri, 1989, atkūrus Lietuvos aeroklubą (LAK), tapo jo nare. 1992 Lietuvos aeroklubo sudėtyje Lietuvos parašiutų sporto federacija buvo priimta į Tarptautinę aviacijos federaciją. 9 dešimtmetyje R. Kaščiuškevičius tapo tiksliojo nusileidimo pasaulio rekordininku. 1989 V. Janušauskas laisvojo kritimo derinių pasaulio čempionate laimėjo sidabro medalį (su SSRS rinktine), dalyvavo gerinant didžiausio laisvojo kritimo derinio pasaulio rekordus (1999 Tailande, 282 parašiutininkų grupė ir 2004 Tailande, 357 parašiutininkų grupė). 2004–09 tarptautinėse varžybose sėkmingai dalyvavo Lietuvos kariškių laisvojo kritimo derinių komanda Magic4 (S. Augustauskas, R. Buivydas, D. Gaika, D. Kurlinkus, Ž. Mituzas, R. Okunis, R. Podvinskij). Iki 2010 Lietuvos parašiutininkai 4 kartus gerino pasaulio rekordus. 2009 veikė 7 parašiutininkų klubai Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Zarasuose ir Mažeikiuose, buvo 187 sportininkai parašiutininkai, 2021 parašiutų sportą kultivavo 104 parašiutininkai.
1877
-parašiutizmas