Parbus

Pabus (vok. Parnus, lot. Parbsen, Parbusse) ? ?, lietuvių kunigaikštis, Lietuvos valdovo Mindaugo pasiuntinys ir artimas bendražygis. Jo valdos buvo Neries žemėje (nuo jo vardo veikiausiai kilęs Purnuškių kaimo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje pavadinimas). Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Mindaugui 1251 apsikrikštijus Parbus išvyko į Rygą, o iš ten su Vokiečių ordino delegacija – pranešti apie tai popiežiui Inocentui IV; 1251 07 15–17 buvo jo priimtas Milane. Parbaus ir kitų rūpesčiu popiežius leido Mindaugą karūnuoti Lietuvos karaliumi. 13 a. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje ta proga jis vadinamas pagoniu (nors turėjo būti pakrikštytas) ir sumaniu vyru. 1253 06–07 dalyvavo Mindaugo karūnacijoje ir ta proga liudijo jo ordinui išduotuose dokumentuose (to meto lietuvių liudytojų sąrašas išliko tik suklastotame ar pakartotinai išduotame Mindaugo dovanojimo 1260 06 15 akte). Karūnavimo ceremonijoje dalyvavo ir jo bendravardis (ar sūnus?) Parbus Jaunesnysis. 1254 03 12 Parbus su karaliaus Mindaugo sūnumis Rukliu ir Girstučiu buvo Mindaugo dovanojimo akto Lietuvos vyskupui Kristijonui liudytojas.

Parnus; Parnužis

2556