pareignas, statùtinis valstýbės tarnáutojas, fizinis asmuo, turintis įgaliojimų sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Skirtas arba rinktas asmuo, atliekantis valdžios atstovo funkcijas, arba asmuo, turintis organizacinio tvarkomojo pobūdžio įgaliojimų (pvz., teisę duoti nurodymus, leisti įsakymus ar kitus aktus, kontroliuoti darbuotojų darbą, skirti jiems drausmines nuobaudas, tvarkyti lėšas).
Lietuvoje statutinių valstybės tarnautojų teisinį statusą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (2018, įsigaliojo 2019), Žvalgybos (2000, nauja redakcija 2013), Specialiųjų tyrimų tarnybos (2000), Vadovybės apsaugos (2002), Diplomatinės tarnybos (1998, įsigaliojo 1999) įstatymai. Šiuose teisės aktuose įtvirtinta priėmimo ir atleidimo iš tarnybos, priėmimo į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymosi jose tvarka, kvalifikacijos tobulinimas, teisės, pareigos, laipsniai, karjera, atsakomybė, skatinimas, darbo užmokestis, socialinės ir kitos garantijos, ginčų sprendimo tvarka ir kita.
Statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) priskiriami vidaus tarnybos sistemos pareigūnai (policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tarnautojai, muitininkai ir kiti), diplomatai, žvalgybos pareigūnai.
Kitaip nei valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinėje veikloje kyla didesnis pavojus sveikatai, gyvybei. Jie įpareigoti užkardyti nusikaltimus, persekioti nusikaltėlius, pažeidėjus, gelbėti žmonių sveikatą, gyvybę. Pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, sulaikyti gabenamas prekes, atlikti asmens apžiūrą, kratą ir kita.
L: I. Deviatnikovaitė Administracinė teisė. Bendroji dalis Vilnius 2021.
3246