parenchimà (para… + gr. enchyma – kas įlieta), augalo pirminis, paprastai nespecializuotas audinys, sudarytas iš plonasienių ląstelių, tarp kurių dažnai yra oro pripildytų tarpų. Parenchimos ląstelės įvairių formų (apvalios, pailgos, daugiakampės ar netaisyklingos) ir dydžio. Parenchima sudaro didelę augalo dalį: stiebo šerdį, žievę, lapų ir vaisių minkštimą ir kita. Parenchima į grupes skirstoma pagal atliekamą funkciją. Asimiliacinėje parenchimoje vyksta fotosintezė, vandens, anglies dioksido ir deguonies apykaita. Sandėlinėje parenchimoje, kurios esama šaknyse, šakniastiebiuose, šakniagumbiuose, taip pat sėklaskiltėse, kaupiasi atsarginės maisto medžiagos – krakmolas, baltymai ir riebalai. Žaizdų parenchimą susidaro žaizdų vietoje, jos ląstelės ilgai ar visą laiką gali dalytis. Žievės parenchima atlieka apsauginę funkciją.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką