parenèzė (gr. parainesis – priminimas, patarimas), moralinis dažniausia argumentuotas raginimas pakeisti elgseną ir dorai gyventi. Antikoje (Seneka ir stoikų filosofai) pareneze laikė filosofijos discipliną, kurios teorinis mokymas turėjo tapti naudinga praktika. Egzegezėje parenezės terminu vadinamos kalbos ir tekstai, kurie draugiškai ragina adresatus keisti požiūrį į praktinius gyvenimo bei elgsenos klausimus, bet tam nepateikia argumentacijos, pasitikima klausytojų gera valia. Egzegetas M. Dibelius (1883–1947) parenezę laikė savarankiška literatūros forma. Parenezės gausu Biblijoje – Išminties knygos, apaštalo Pauliaus laiškai, evangelijose (Mt 5) bei kitose NT knygose.
Tarp popiežiaus leidžiamų dokumentų yra vad. apaštaliniai paraginimai (lotynų kalba – adhortatio), kuriais aukščiausias Bažnyčios autoritetas – popiežius – ragina visus tikinčiuosius.
908