Parèto optimalùmas, Parèto efektyvùmas, matematinės ekonomikos sąvoka, apibūdinanti rinkos išteklių paskirstymą. Paskirstymas tarp rinkos dalyvių, turinčių nevienodas gėrybių paskirstymo galimybes, bus optimalus, jei nėra kito paskirstymo, kuris pagerintų kieno nors padėtį ir nepablogintų visų kitų padėties. Kai yra tam tikros rinkos ekonomikos matematinio modelio prielaidos, ekonomikos bendroji pusiausvyra bus optimali; yra pirmoji fundamentalioji ekonomikos gerovės didinimo teorema. Pareto optimalių sprendimų dažniausiai ieškoma lošimų teorijos uždaviniuose, t. p. tuo atveju, kai dėl bendro sprendimo konkuruoja skirtingi subjektai (individai, įmonės ir kiti), siekiantys skirtingų tikslų.
Pareto optimalumą pasiūlė Vilfredo Federico Pareto (Italija).
1751
696