„Parker Solar Probe“ (pavadintas astrofiziko E. N. Parkerio garbei), Párkerio Sáulės zòndas, NASA nepilotuojamas erdvėlaivis, skirtas Saulės vainikui stebėti. Paleistas 2018 08 12. Tais pačiais metais jis tapo arčiausiai kada nors prie Saulės priartėjusiu erdvėlaiviu.
Erdvėlaivio konstrukcija ir įranga
Parker Solar Probe erdvėlaivis
Erdvėlaivis yra 3 m aukščio, 1 m skersmens, jo masė – 635 kilogramai. Nuo Saulės šviesos ir karščio erdvėlaivį saugo specialus 2,3 m skersmens ir 11,5 cm storio terminis skydas. Erdvėlaiviui būnant perihelyje, skydas turi apsaugoti erdvėlaivį nuo beveik 1400 °C temperatūros. Energiją erdvėlaiviui teikia dvi Saulės baterijos, kurių kiekviena yra 1,12×0,69 m dydžio (bendras plotas apie 1,6 m2). Saulės baterijų galia – 338 vatai. Erdvėlaivis iš viso turi 4 antenas – vieną parabolinę kryptinę anteną, skirtą siųsti moksliniams duomenims, bei tris kitas, skirtas erdvėlaivio valdymui ir telemetrijai. Parker Solar Probe įrengti 4 mokslinės paskirties įrenginiai: WISPR (angl. Wide-Field Imager for Solar Probe) kamera, kuri regimojoje elektromagnetinio spektro srityje fotografuoja Saulės vainiką, jame vykstančius reiškinius, pvz., vainikinės masės išmetimą (angl. CME, Coronal Mass Ejection), bei Saulės vėją.
Instrumentas sudarytas iš dviejų plataus lauko teleskopų, kurių kiekvienas turi 4 megapikselių raiškos jutiklių. FIELDS įrenginys skirtas stebėti magnetinius laukus Saulės vainike; jį naudojant bandoma suprasti, kodėl Saulės vaikinas toks karštas, palyginti su Saulės paviršiumi, ir kodėl Saulės vėjas gali išvystyti tokius didelius greičius. FIELDS sudarytas iš 3 magnetometrų ir 4 voltmetrų. Matavimams FIELDS instrumentu atlikti erdvėlaivis turi keturias 2 m ilgio antenas bei stiebą, kuriame sumontuoti magnetometrai. Šis įrenginys t. p. gali aptikti ir kosmines nanodaleles, keliaujančias kartu su Saulės vėju. SWEAP (angl. Solar Wind Electrons Alphas and Protons Investigation) įrenginys sudarytas iš dviejų dalių, o juo stebimos gausiausiai Saulės vėjyje paplitusios dalelės – elektronai, protonai ir helio branduoliai, matuojami šių dalelių greičiai, tankis bei temperatūra.
Parker Solar Probe erdvėlaivio paleidimas 2018 08 12
ISIS (angl. Integrated Science Investigation of the Sun) skirtas tirti elektronus, protonus ir jonus, išlekiančius iš Saulės, ir nustatyti jų kilmę; įrenginys padeda suprasti, kokiais būdais šios dalelės yra pagreitinamos ir kaip jos iš Saulės vainiko patenka į tarpplanetinę erdvę.
Erdvėlaivio orbita
2018 10 03 erdvėlaivis sėkmingai pirmą kartą praskriejo pro Veneros planetą, po šio priartėjimo erdvėlaivio orbita tapo 150 dienos. Po kito priartėjimo, kuris įvyko 2019 12 26, orbita sutrumpėjo iki 130 d., po trečiojo (2020 07 11) – iki 112,5 dienos. Iš viso tokių priartėjimų numatyta 7. Atlikus visus priartėjimus (paskutinis įvyks 2024 11 06), erdvėlaivis Saulę apskries per 89 dienas. Pirmojo perihelio metu (2018 11 06) Parker Solar Probe prie Saulės priartėjo per 24,8 mln. kilometro. Skriedamas vis artimesnėmis Saulei orbitomis, erdvėlaivis 2024–25 prie Saulės priartės per 6,9 mln. kilometro. Iš viso Parker Solar Probe misija turėtų trukti 6 m. ir 321 dieną. Per šį laiką erdvėlaivis Saulę apskries 24 kartus. Pasibaigus kuro atsargoms, erdvėlaivis pamažu pradės artėti prie Saulės, kol galiausiai suirs.
Tyrimai
Pirmieji iš erdvėlaivio gauti rezultatai paskelbti 2019 pabaigoje. Pastebėti trumpalaikiai Saulės magnetinio lauko krypties svyravimai, kurie galėtų paaiškinti neįprastai didelę Saulės vainiko temperatūrą (kur kas didesnę nei Saulės paviršiaus). T. p. aptikti pirmieji įrodymai, kad apie Saulę egzistuoja sritis, kurioje nėra kosminių dulkių, nes Saulės spinduliuotė jas išgarina.
pirmoji Parker Solar Probe nufotografuota Saulės vainiko kilpų nuotrauka
3217