parketas
parkètas (pranc. parquet), grindys iš plonų siaurų medinių lentelių. Gražus, gerai izoliuoja garsą ir šilumą, atsparus dilimui, bet turi daug siūlių, be to, jį sudėtinga įrengti. Būna paprastas ir meninis. Daromas iš kietmedžio – ąžuolo, uosio, beržo, buko, meninis – dar ir iš brangmedžio – riešutmedžio, raudonmedžio. Parketo lentelės būna 15–18 mm storio, 30–90 mm pločio, 150–500 mm ilgio, su išdrožomis šonuose, su išdrožomis viename šone ir gale ir su iškyšomis kitame šone ir gale arba lygios. Jungiamos sprausteliais, įlaidais arba suglaudžiant. Prie grindų pagrindo dažniausiai klijuojamos. Klojant iš įvairių matmenų lentelių sudaromas tam tikras piešinys, ornamentas. Parketas įrengiamas sparčiau naudojant iš parketo lentelių padarytus ruošinius: dvisluoksnes iki m ilgio ir iki 200 mm pločio parketlentes (apatinis sluoksnis iš spygliuočių medienos tašelių, viršutinis iš 4–8 mm storio kietmedžio lentelių), kvadratinius (400–800 mm kraštinės) parketo skydus (ant medinių tašelių arba medienos drožlių plokščių pagrindo priklijuotos 4–6 mm storio kietmedžio lentelės), mozaikinį parketą (dvisluoksnius kvadratinius skydelius, kurių tam tikrą piešinį sudarančios kietmedžio lentelės priklijuotos prie medinio pakloto arba kietmedžio lentelės gerąja puse priklijuotos prie stipraus popieriaus, kuris paklojus skydelį nuvalomas).
Parketo ruošiniai klijuojami prie grindų pagrindo. Paklotas parketas šlifuojamas (išskyrus parketlentes, parketo skydus ir mozaikinį parketą) ir lakuojamas arba vaškuojamas. Prancūzijoje parketo grindis imta dėti 17 a., Lietuvoje – 18 amžiuje.
paprastojo vienetinio parketo klojimo būdai