parkinsonizmas

parkinsonzmas, lėtinis nervų sistemos pažeidimas, kuriam būdinga motorinės funkcijos sutrikimas dėl galvos smegenų neuronų degeneracijos. Skiriamas pirminis (idiopatinis) parkinsonizmas – Parkinsono liga (serga apie 80 % parkinsonizmo simptomus patiriančių ligonių), ir antrinis (atsiranda sergant kitomis ligomis, sudaro apie 20 % parkinsonizmo atvejų). Būdinga galvos, galūnių ir (arba) kūno drebėjimas (tremoras), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių ir kūno sukaustymas, pusiausvyros sutrikimai. Antrinį parkinsonizmą sukelia kai kurie vaistai (neuroleptikai, rezerpinas, metoklopramidas), toksinės medžiagos (sunkieji metalai, smalkės, pesticidai), jam būdingų požymių atsiranda sergant nervų sistemos įvairiomis ligomis (Lewy kūnelių demencija, Huntingtono liga, Alzheimerio liga, prionlige ir kitomis), nuolat patiriant galvos traumą (boksininkams). Sergantiems Parkinsono liga požymiai iš pradžių būna asimetriški (vyrauja vienoje kūno pusėje), antriniu parkinsonizmu – labiau simetriški. Gydymas priklauso nuo ligonio amžiaus, ligos stadijos, sukėlusių priežasčių.