Parkinsono dėsniai

Párkinsono dsniai, C. N. Parkinsono posakiai apie viešąjį administravimą. C. N. Parkinsonas rėmėsi Didžiosios Britanijos ir kitų šalių valstybinių įstaigų patirtimi. Tradiciškai išskiriami 6 svarbiausi ir kiti Parkinsono dėsniai. Pirmasis dėsnis Darbas išsiplečia taip, kad užpildytų jam skirtą laiką suformuluotas 1955 žurnale The Economist išspausdintame satyriniame straipsnyje, vėliau (su kitais straipsniais) pateiktas knygoje Parkinsono dėsnis: pažangos siekimas (Parkinson’s Law: The Pursuit of Progress 1958). Pirmąjį dėsnį papildė dar 2: Pareigūnas trokšta padidinti pavaldinių, o ne varžovų skaičių ir Pareigūnai sukuria darbo vietas vieni kitiems. Knygoje Teisė ir pelnai (The Law and the Profits) 1960 C. N. Parkinsonas suformulavo antrąjį dėsnį Išlaidos auga tol, kol pasiekia pajamų dydį. Knygoje Savi ir svetimi (In‑Laws and Out‑Laws 1962) paskelbtas trečiasis dėsnis Plėtimasis reiškia sudėtingumą, o sudėtingumas žlunga. Ketvirtasis dėsnis skelbia: Bet kurios darbo grupės narių skaičius yra linkęs didėti nepaisant darbo, kurį reikia atlikti, masto, penktasis – Jei yra būdas vilkinti svarbų sprendimą, gera biurokratija – valstybinė ar privati – jį suras, šeštasis – Mokslo pažanga yra atvirkščiai proporcinga išleistų žurnalų skaičiui. Kiti Parkinsono dėsniai: Delsimas – negailestingiausia atmetimo forma, Klausimo svarstymui susirinkime panaudotas laikas yra atvirkščiai proporcingas jo svarbai, Kadrų trūksta nuolat, bet atrinkti tinkamus nėra paprasta, Išteklių poreikis yra linkęs didėti, kol pasiekia išteklių pasiūlos lygį (atvirkščiai būti negali), Duomenys išsiplėčia taip, kad užpildytų jiems skirtą atminties talpą, Įmonė, samdanti daugiau nei 1000 darbuotojų, tampa įsiamžinančia imperija, kuriančia tiek daug vidinio darbo, kad jai nebereikia jokių ryšių su išoriniu pasauliu. C. N. Parkinsonas pateikė humoristinę nenaudingumo koeficiento formulę: Jei komisiją sudaro daugiau nei 19,9–22,4 žmonių, ji nepajėgi priimti sprendimus (skaičių dešimtosios dalys rodo dalinį dalyvavimą, t. y. tuos asmenis, kurie tik pasėdėjo ir išėjo).