Parmigianino

Parmigianino. Autoportretas išgaubtame veidrodyje (aliejus, apie 1524, Meno istorijos muziejus Vienoje)

Parmigianino (Parmidžannas), tikr. Girolamo Francesco Maria Mazzola 1503 01 11Parma 1540 08 24Casalmaggiore (prie Parmos), italų tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių manierizmo atstovų. Mokėsi pas tėvo brolius P. ir M. Mazzolas.

Kūryba

Stiliui susiklostyti turėjo įtakos nuo 1518 Parmoje dirbusio Correggio (sudėtingi rakursai, ištęstos figūros, optiniai efektai) kūryba. 1523–27 Romoje suartėjo su manieristais (Sebastiano del Piombo), studijavo Michelangelo, kopijavo Rafaelio ir jo mokinių kūrybą.

Nutapė alegorinių, religinių paveikslų (Madona su Kūdikiu 1525, Šv. Jeronimo regėjimas 1525–27, Madona della Rosa, Šv. Margaritos Madona, abu 1529), portretų (Autoportretas išgaubtame veidrodyje 1524, Alegorinis Karolio V portretas 1530). Jo paveikslas Madona ir Kūdikis su angelais, arba Madona ilgu kaklu (1534–40) tapo manierizmo kanoniniu pavyzdžiu. Vienas pirmųjų Italijoje sukūrė ofortų, dekoravo Šv. Jono Evangelisto, Santa Maria della Steccata bažnyčias Parmoje. Vėlyvesnėje kūryboje siekė iracionalaus grožio idealo, ilgino ir grakštino figūrų proporcijas, elegantiškai ryškino linijas, paslaptingas mistines nuotaikas kūrė neryškių šaltų spalvų deriniais. Kūryba turėjo įtakos Pontormo ankstyvajai kūrybai, t. p. Fontainebleau mokyklai.

Parmigianino. Madona ilgu kaklu (aliejus, 1534–40, Uffizi galerija Florencijoje)

1664