Parmos architektūra
Pármos architektūrà
Šv. Dominyko katedros Parmoje baptisterija (architektas ir skulptorius B. Antelami, baigta 1270)
Ιšliko etruskų, romėnų pastatų griuvėsių. Vyskupų rūmai (1055). Romaninė Šv. Dominyko katedra (12 a.; yra B. Antelami transepto marmurinis reljefas Nuėmimas nuo kryžiaus, 1178, kupole – Correggio freska Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, 1530), šalia – romaninė gotikinė aštuonkampė marmuro baptisterija (12 a. pabaigos–13 a. pradžios rekonstrukcijos ir dekoro meistras B. Antelami; freskos, 13 a.). Renesansinės bažnyčios – Šv. Jono Evangelisto (10 a., po gaisro rekonstruota 1498–1510, marmurinis vėlyvojo manierizmo fasadas, 1604, architektas S. Moschino, yra freskų: Correggio Šv. Jono Evangelisto vizija 1522, ir Parmigianino, apie 1531) ir graikiškojo kryžiaus plano Santa Maria della Steccata (pradėta 1521, architektai B. ir G. F. Zaccagni, F. Parmigianino ir M. Anselmi freskos, 1541).
Kunigaikščių rūmai Parmoje (1561, architektas G. da Vignola)
Kunigaikščių rūmai su parku (1561, architektas G. da Vignola, 17–18 a. išplėsti), Piloto rūmų kompleksas (1583, architektas G. Boscoli ir kiti; išplėsti 1618 ir 1813), kuriame yra barokinis Farnese teatras (1618, architektas G. B. Aleotti, sugriautas 1944, atstatytas 1962), Toschi dailės akademija, Parmos nacionalinė galerija, Bodoni ir Nacionalinis archeologijos muziejai, Palatino biblioteka (1769), neoklasicistinis Karališkasis teatras (1829, architektas N. Bettoli). Botanikos sodas (1770, su stiklo namu, 1793). N. Paganini koncertų salė (2001, architektas R. Piano).
2271
-Parma