parnasiẽčiai, 19 a. antros pusės prancūzų poetų grupė. Pavadinimas kilo iš 37 poetų poezijos rinktinės Šiuolaikinis Parnasas (Le Parnasse contemporain 1866). Grupės vadovas Ch. M. R. Leconte’as de Lisle’is, pagrindiniai nariai T. Gautier, T. de Banville’is, Ch. Baudelaire’as, L. Bouillé, V. de Laprade’as. Rinkinyje t. p. išspausdinta J. M. Heredia, F. Coppée, S. Mallarmé, C. Mendèso, Sully Prudhomme’o, P. Verlaine’o eilėraščių. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu grupei buvo artimas A. France’as. Parnasiečiai kritikavo romantikų subjektyvizmą, skelbė nuasmeninto beaistrio grožio kultą, siekė tobulos rafinuotos formos. Estetinė programa išreikšta T. Gautier eilėraštyje Menas (L’Art), kuriame išaukštinamas menininko gebėjimas estetiškai apdoroti bet kokią medžiagą: eiles, marmurą, sardoniksą, metalą. Parnasiečiai veikė ne tik prancūzų, bet ir belgų, vokiečių bei kitų šalių poezijos raidą.
510