parodà, žmonių įvairių veiklos sričių ir visuomeninio gyvenimo laimėjimų viešas demonstravimas. Parodų ekspozicijoms rengti naudojami specialūs reprezentaciniai visuomeniniai pastatai – parodų rūmai, t. p. prekybos centrai, muziejai, galerijos, kitos visuomeninės įstaigos.
Parodų rūšys
Portugalijos paviljonas EXPO‑98 parodoje Lisabonoje (1998, architektas Álvaro Siza)
Pagal tikslą parodos būna komercinės (rengiamos eksponatams parduoti) ir pažintinės (mokslinės techninės, pramonės, transporto, dailės parodos, žemės ūkio parodos ir kitos, kurių eksponatai skirti ne parduoti, bet supažindinti su naujausiais šių sričių laimėjimais), pagal periodiškumą – reguliarios (periodinės), nereguliarios ir nuolatinės, pagal demonstruojamų eksponatų įvairovę – universalios (daugelio žmonių veiklos sričių) ir specializuotos (vienos ar kelių susijusių sričių), pagal dalyvių sudėtį – pasaulinės, tarptautinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės.
Ypač daug lankytojų sulaukia pasaulinės parodos, kuriose kiekviena dalyvaujanti valstybė turi savo paviljoną ir jame pristato savo ekonomiką, istoriją, kultūrą, pateikia dabarties ir ateities viziją. Pasaulinės parodos dažniausiai trunka 3–6 mėnesius, iki 2021 jų surengta 57 (Jungtinėse Amerikos Valstijose – 17, Prancūzijoje – 7, Belgijoje – 6, Ispanijoje ir Japonijoje – po 4, Australijoje ir Italijoje – po 3 kartus), 2020 turėjusi būti surengta Dubajuje dėl COVID-19 pandemijos atidėta metams. Pasaulines parodas organizuoja Tarptautinis parodų biuras (Bureau International des Expositions, įkurtas 1928, būstinė Paryžiuje, priklauso 169 šalys).
Istorija
Pirmąsias vietines parodas pradėta organizuoti Vakarų Europoje 16 a. pabaigoje pažintiniais tikslais, jose buvo demonstruojami amatininkų dirbiniai, meno kūriniai. Plėtojantis kapitalizmui atsirado ir komercinės parodos. 18 a. antroje pusėje paplito manufaktūrų produkcijos (ypač audinių) parodos (1763 Paryžiuje, 1765 Dresdene, 1786 Berlyne, 1843 Mančesteryje ir kitos), kurios turėjo ir tikslą populiarinti technikos naujoves, bei didelės nacionalinės pramonės ir prekybos parodos (1761 ir 1767 Londone, 1788 Miunchene, 1829 Sankt Peterburge), kuriose buvo sudaromi prekybiniai sandoriai, užmezgami verslo ryšiai.
1909 Čenstakavos (Lenkija) pramonės ir žemės ūkio pasiekimų parodos pagrindinis paviljonas (Kretingos muziejus)
1851 Londono tarptautinė pramonės paroda tapo pirmąja pasauline paroda. Vėliau pasaulinės parodos vyko kas keleri metai, jų eksponatų įvairovė ir dalyvaujančių valstybių skaičius nuolat didėjo. 1900 Paryžiuje ir 1904 Saint Louise (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasaulinių parodų metu vyko ir olimpinės žaidynės.
20 a. didelę reikšmę įgijo tarptautinės specializuotos prekybos parodos, vykstančios panašiai kaip mugės, ir nacionalinės parodos užsienyje, kurių metu šalies laimėjimai pristatomi užsienio valstybių piliečiams prekybos centruose, demonstracinėse salėse.
Lietuva tarptautinėse parodose
1900 per Pasaulinę parodą Paryžiuje pirmą kartą veikė lietuvių skyrius, kuriame buvo eksponuojama draudžiamoji lietuviška spauda, krašto etnografinė kultūra, sodžiaus meno dirbiniai, audiniai.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva dalyvavo pasaulinėse parodose 1937 Paryžiuje (joje 44 Lietuvos menininkai pelnė 58 apdovanojimus) ir 1939 Niujorke; kaip SSRS respublika – 1967 Montréalyje, 1970 Osakoje, 1988 Brisbane; atkūrus nepriklausomybę – 1992 Sevilijoje, 1993 Tedžone, 1998 Lisabonoje, 2000 Hannoveryje, 2005 Japonijos Aiči prefektūroje (centras Nagoja), 2008 Saragosoje, 2010 Šanchajuje, 2012 Josu, 2015 Milane, 2017 Astanoje, 2021–2022 (už 2020, buvo nukelta dėl COVID‑19 pandemijos) Dubajuje.
Parodos Lietuvoje
Lietuvoje parodas pradėta rengti 19 amžiuje (1810 įvyko pirmoji dailės paroda Vilniuje, 1875 – L. Ivinskio organizuota vietinė žemės ūkio paroda Rietave). 1918–1940 organizuota regioninių ir vietinių (dailės, žemės ūkio), 9 nacionalinės žemės ūkio ir pramonės parodos. SSRS okupacijos metais parodų labai padaugėjo, jos buvo vietinės, regioninės, žinybinės‑teminės, respublikinės (6–7 per metus), kitų SSRS respublikų, Baltijos šalių (1962–1977 jų buvo 11), užsienio šalių (1960–1977 buvo 29). 1961–1990 Vilniuje veikė nuolatinė Liaudies ūkio pasiekimų paroda, 20 a. pabaigoje ji tapo parodų ir konferencijų centru Litexpo, čia 21 a. pradžioje vyksta visos didžiausios parodos. Daug parodų rengia muziejai, galerijos ir kitos įstaigos.
kalėdiniai atvirukai Kalėdinių žaislų ir atvirukų parodoje Kalėdų eglei sužibus Šiaulių Aušros muziejaus pdalinyje Venclauskių namuose-muziejuje (© Edvardas Tamošiūnas, 2023; Šiaulių Aušros muziejus)
parodų rūmai; pasaulinė paroda; Tarptautinis parodų biuras